Australų šilkinis terjeras yra nedidelis, bet labai aktyvus ir budrus šuo, kuris, atrodytų, visiškai neturi baimės jausmo. Australų šilkiniai terjerai, nepaisydami savo nedidelio ūgio, visada yra pasirengę ginti savo šeimininką ir saugoti namus. Šios veislės šunys labiausiai tinka aktyviems ir išradingiems žmonėms, kurie visada augintiniui visada sugalvos užsiėmimų. Jei australų šilkinis terjeras nuobodžiaus, jis gali be paliovos amsėti ar niokoti ne vietoje paliktus daiktus. Šios veislės šunys labai vertina laiką, leidžiamą su šeimininku, todėl svarbu pasūpinti, kad augintinis kuo mažiau laiko praleistų vienas.

Veislės istorija

Australų šilkinis terjeras yra kilęs iš Australijos, o jo protėviai – iš Didžiosios Britanijos.Veislė yra artima Australijos terjerams ir Jorkšyro terjerams. Spėjama, kad šilkinės tekstūros kailį turintys šuniukai tebuvo atsitiktinumas: šie šunys negalėjo būti laikomi nauja veisle, nes tai buvo tie patys Australijos terjerai, paprasčiausiai turintys kitokios tekstūros kailį. Kinologai teigia, kad šilkinio kailio terjerų veisimas buvo pradėtas tik XIX amžiaus pabaigoje, kada Jorkšyro terjerai pradėti kryžminti su Australijos terjerais. Iš pradžių veislė buvo vadinama Sidnėjaus šilkiniais terjerais, nes pirmieji šuneliai šilkiniu kailiu pasirodė būtent čia. Iš pradžių šios veislės šunys buvo auginami kaip kambariniai augintiniai, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jie puikūs graužikų ar net gyvačių medžiotojai. Iki pat 1929 metų australų šilkiniai terjerai ir Jorkšyro terjerai nebuvo griežtai atskirti. Nutikdavo ir taip, kad vienoje vadoje gimę šuneliai buvo suskirstomi į tris skirtingas veislių grupes. Vis dėlto, kinologai tokią praktiką vertino gana neigiamai, todėl 1958 metais Australijos šilkiniai terjerai buvo pripažinti kaip atskira veislė. Antrojo pasaulinio karo metais amerikiečių kariškiai kelis australų šilkinius terjerus atgabeno į Ameriką. Netrukus šie šunys čia išpopuliarėjo, todėl jų buvo įvežta dar daugiau. Šiuo metu australų šilkiniai terjerai yra populiarūs įvairiose pasaulio šalyse.

Australų šilkinis terjeras: išvaizda

Australų šilkiniai terjerai savo išvaizda neretai primena Jorkšyro terjerus, ir tik šių veislių mylėtojai galėtų įvardyti, kokie yra esminiai šių šunų skirtumai. Australų šilkinis terjeras yra nedidelis šuo: jo ūgis ties ketera siekia 22-24 cm, o vidutinis svoris – nuo 4 iki 5 kg. Išskirtinis šios veislės šunų bruožas – ilgas šilkinės tekstūros kailis, kuris gali būti pilkos ir baltos arba melsvos ir rudos spalvos. Australų šilkinių terjerų kūno ilgis turi būti penktadaliu didesnis nei šių šunelių aukštis ties ketera. Galva pleišto formos, akys nedidelės, migdolo formos, paprastai būna tamsių spalvų (šviesios akys laikomos dideliu trūkumu). Ausys nedidelės, statmenos. Uodega vidutinio ilgio, išaugusi aukštai. Šios veislės šunų kojos trumpos, letenėlės nedidelės.

Australų šilkinis terjeras: charakteris

Australų šilkinis terjeras yra labai žaismingas šuo, kuris niekada negali atsispirti žaidimams. Šios veislės šunys visada siekia šeimininkų dėmesio, kurio trūkumas kartais lemia elgesio problemas. Australų šilkinis terjeras nesunkiai prisitaiko prie pasikeitusios aplinkos, todėl visada gali keliauti kartu su šeimininku.

Su vaikais ir gyvūnais šie šunys sutaria ne visada, todėl svarbu pasirūpinti ankstyva socializacija. 

Australų šilkiniai terjerai yra kiek užsispyrę, todėl kartais šeimininkai nuleidžia rankas ir šių šunų nedresuoja. Vis dėlto, šios veislės šunys yra gana imlūs naujoms komandoms, tereikia atrasti tinkamą metodą, kaip šunį motyvuoti. Dresūrą patartina pradėti lankyti dar nuo mažumės. 

Australų šilkiniai terjerai yra labai smalsūs ir vikrūs, mėgstantys tyrinėti juos supančią aplinką ir kasti žemę. Šios veislės šunys buvo išvesti graužikų medžioklei, tad su prigimtimi kasti urvus nepakovosite: jei norite išvengti daugybės duobių kieme, skirkite šuniui kampelį, kuriame jis galėtų nevaržomai rausti duobes. Jei australų šilkinis terjeras pakankamai išsikrauna lauke, namuose jis gali būti gana ramus.

Australų šilkinis terjeras: priežiūra

Australų šilkinis terjeras pasižymi gera sveikata. Tai nėra maistui išrankūs šunys, tačiau visada svarbu pasirūpinti tinkama augintinio mityba. Maistą vertėtų normuoti, nes apetitu nesiskundžiantys šunys gali imti tukti.

Didžiausio dėmesio reikalauja australų šilkinio terjero kailis: jį reikia kasdien šukuoti, reguliariai lankytis šunų kirpyklose (kelis kartus per metus). Maudyti australų šilkinį terjerą reikėtų pagal poreikį, po maudynių kailį reikia gerai išdžiovinti ir iššukuoti. Šios veislės šunų kailis nesišeria, todėl tokie augintiniai yra tinkami ir tiems žmonėms, kurie alergiški šunų kailiui. Šaltuoju metų laiku australų šilkiniai terjerai dažniausiai yra rengiami – jie yra kur kas atsparesni karščiui nei šalčiui.

Didžiausio dėmesio pareikalaus tokio augintinio aktyvumas – atrodytų, kad australų šilkiniai terjerai niekada nepavargsta ir visada mielai sutinka pažaisti. Ankstyvame šunelio amžiuje pasirūpinkite jo socializacija, pradėkite lankyti dresūros pamokas. Nors neretai teigiama, kad šios veislės šunys yra sunkiai dresuojami, tačiau atradus tinkamus motyvacijos metodus viskas bus kur kas paprasčiau. Tai yra gudrūs augintiniai, kuriems yra reikalinga ir pakankama protinė veikla – šunelis mielai ieškos paslėptų skanėstų ar mėgstamų žaislų, mokysis įvairių triukų.