Veislė: | Briuselio grifonas |
Kilmės šalis: | Belgija |
Paskirtis: | Namų šuo |
Spalvos: | Juoda, šviesiai ruda, juoda su įrūdžiu |
Charakteris | Patikimas, protingas, smalsus, budrus, linksmas šeimos numylėtinis. Prisiriša prie šeimininko ir siekia būti dėmesio centre |
Ūgis: | 18-25 cm |
Svoris: | 2-5 kg |
Ilgaamžiškumas: | 12-14 metų |
Kiti pavadinimai: | Brussels Griffon, Griffon bruxellois |
Hipoalerginis: | Ne |
Vados dydis: |
Briuselio grifonai – tai protingi, tvirtai sudėti šunys, kurie yra tikrai puikūs kompanionai. Šie nedideli šuneliai yra lengvai dresuojami, tačiau jie yra labai jautrūs grubesniems žodžiams ar veiksmams, todėl jiems yra tinkama tik pozityvi dresūra. Nors su vaikais Briuselio grifonai sutaria gana gerai, tačiau grubūs vaikų žaidimai gali būti netinkamai suprasti. Toks augintinis labiausiai tiks toms šeimoms, kurių vaikai yra mokyklinio amžiaus. Briuselio grifonai yra sportiški ir judrūs, todėl gali dalyvauti ir įvairiose šunų sporto varžybose (nors šių šunų ūgis yra nedidelis, tačiau gana ilgos kojos leidžia puikiai pasirodyti „Agility“ rungtyse).
Briuselio grifonas: veislės istorija
Briuselio grifonas – tai žaislinių šunų veislė, išvesta Belgijoje. Šios veislės šunų protėviais laikomi maži terjerų tipo šunys, kurie buvo naudojami gaudyti mažus graužikus. Vėliau šie šunys buvo kryžminami su įvairiais žaisliniais šunimis, taip pat ir mopsais bei karaliaus Čarlzo spanieliais. Didžiausio populiarumo Briuselio grifonai sulaukė XIX amžiuje, juos labai pamėgo ne vien tik vietiniai darbininkai, bet taip pat ir kilmingieji asmenys. Šios veislės šunys buvo įregistruoti 1883 metais Belgijos kinologų draugijos išleistoje knygoje. Prie veislės populiarinimo prisidėjo ir tai, kad šiuos šunis labai pamilo karalienė Marija Henrietė, kuri su savo dukra kasmet lankydavosi šunų parodose. Vėliau ji tapo Briuselio grifonų veisėja, o jos išveisti šunys buvo eksportuojami į Angliją ir JAV. Po Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo veislei grėsė išnykimas – ji buvo išsaugota tik Jungtinėje Karalystėje. Šeštajame dešimtmetyje veislė atgavo savo populiarumą, tačiau šiandien tai nėra populiariausias šunų augintojų pasirinkimas.
Briuselio grifonas: išvaizda
Briuselio grifonas – nedidelis šuo, kurio ūgis ties ketera yra ne daugiau nei 25 cm, o svoris – ne daugiau nei 5 kilogramai. Atpažinti Briuselio grifoną tikrai nėra sudėtinga – šios veislės šunims būdingos ilgos kojos, „beždžionėlės snukutis“, apvali galva ir nedidelės, nulėpusios ausys. Briuselio grifono kūnas yra kvadrato formos, liemuo nežymiai išlinkęs, strėnos plačios, o nugara – stipri ir tvirta. Tai proporcingai sudėti šunys – jų ūgis ties ketera yra lygus šuns ilgiui. Uodega išaugusi aukštai, laikoma pakelta, galiukas nukreiptas link nugaros. Akys toli viena nuo kitos, apvalios, didelės, gali būti rudos spalvos arba tamsesnės. Briuselio grifonų kailis yra šiurkštus, turi tankią pavilnę. Šios veislės šunys gali būti ilgaplaukiai arba trumpaplaukiai: ilgo plauko šunų kailis yra banguotas, o trumpaplaukių – tiesus ir blizgus (maždaug 2 cm ilgio). Kailis gali būti rusvos arba rusvai rudos spalvos.
Briuselio grifonas: charakteris
Briuselio grifonas yra prieraišus šeimos draugas, kuris labai myli savo šeimininkus. Buvimas kuo arčiau savo šeimos yra būtent tai, ko trokšta šios veislės šunys. Kartais Briuselio grifonai yra šiek tiek išpuikę, todėl svarbu pernelyg nelepinti augintinio. Dar šuns vaikystėje svarbu pasirūpinti jo socializacija ir kuo anksčiau pradėti dresūrą – tai padės išvengti elgesio problemų šuniui suaugus.
Briuselio grifoną nesunku sudominti įvairia veikla – tai yra labai smalsūs, besidomintys aplinka šunys. Jei šios veislės šuo bus auginamas šeimoje, kurioje yra vaikų, svarbu mokyti vaikus tinkamo elgesio su šunimis – jei vaikai Briuselio grifono neerzins ir per daug netampys, jie galės tapti tikrai puikiais bičiuliais. Su gyvūnais šios veislės šunys sutaria gana gerai – jie gali gyventi namuose, kuriuose auginamos katės, papūgos, šunys, ir t.t. Vis dėlto, Briuselio grifonai gali dominuoti kitų šunų atžvilgiu, ir visai nesvarbu, koks yra kito auginamo šuns dydis.
Briuselio grifonas: priežiūra
Dažniausi šios veislės šunų sveikatos sutrikimai – laisvos kelių girnelės ir trachėjos ligos. Jei Briuselio grifonai gimsta neįprastai maži, jie neretai kenčia nuo vandens kaupimosi smegenyse (būtent dėl šios priežasties nėra skatinamas itin mažų Briuselio grifonų veisimas). Kaip ir kitiems trumpasnukiams šunims, Briuselio grifonams neretai diagnozuojamas pernelyg ilgas minkštasis gomurys, kuris trukdo kvėpavimui (tokiu atveju gali pagelbėti operacija). Dėl galvos sutrenkimo galimas akių obuolių iššokimas iš orbitų, todėl labai svarbu šiuos šunis saugoti nuo traumų. Plėvėtos letenos taip pat yra gana dažnas sutrikimas, tačiau jis nesukelia labai didelių nepatogumų. Renkantis Briuselio grifonų veislyną labai svarbu pasidomėti tėvų sveikatos istorija bei atliktais tyrimai, nes tai gali padėti išsirinkti sveiką augintinį, kuris nesirgs įgimtomis ligomis.
Svarbu parinkti tinkamą augintinio pašarą ir jį normuoti. Dauguma Briuselio grifonų augintojų renkasi sausą maistą, kuris garantuoja pakankamą reikalingų maistinių medžiagų kiekį.
Šios veislės šunys yra aktyvūs ir mėgstantys gerai palakstyti, todėl rekomenduojami bent du pasivaikščiojimai per dieną, kurie turėtų trukti 40-60 minučių. Briuselio grifonai puikiai prisitaiko prie gyvenimo sąlygų, jie gali būti auginami ir nuosavame name, ir bute.
Šios veislės šunų kailis yra triminguojamas, maždaug 3-4 kartus per metus apkerpamas (tą geriausia atlikti profesionalioje šunų kirpykloje). Svarbu pakankamai dažnai apžiūrėti augintinio akis, ir įsitikinti, kad nėra pažeidimų.
Privalumai
- Lengvai dresuojamas šuo;
- Draugiškas su vaikais;
- Draugiškas su kitais šunimis ir naminiais gyvūnais;
Trūkumai
- Sunkai perneša šaltą klimatą;
- Reikalauja nemažai priežiūros.