Austrų pinčeris – savimi pasitikintis, žaismingas šuo, kuris yra labai atsidavę savo šeimos nariams. Šios veislės atstovai nepasitiki nepažįstamaisiais, tad svečius ne visuomet priima draugiškai. Austrų pinčeriai gali tapti puikiai sarginiais šunimis, kurie bus visada pasiryžę ginti savo šeimos narius ir jiems priklausantį turtą. Šie šunys stebina neišsenkančia energija ir dideliu aktyvumu – austrų pinčeris taps tikrai puikiu bėgikų palydovu, taip pat bus ištikimu kompanionu kelionių metu. Svarbiausia yra tai, kad šeimininkas kuo daugiau laiko galėtų skirti savo šuniui ir taip pat kuo dažniau pasiūlytų žaidimų ar kitos aktyvios veiklos.

Veislės istorija

Austrų pinčeriai yra gana sena šunų veislė, tačiau nėra tiksliai žinoma, kada ir kaip ji susiformavo. Šios veislės atstovai buvo itin populiarūs iki devynioliktojo amžiaus antrosios pusės. Deja, XIX amžiaus pabaigoje gyvulių bandas prižiūrintys šunys jau nebebuvo tokie paklausūs ir dėl to veislės populiacija ėmė smarkiai mažėti. Laimei, 1921 metais imtasi veislės atgaivinimo, o praėjus septyneriems metams Austrijoje ji sulaukė oficialaus pripažinimo. Tuo metu šie šunys buvo vadinami Austrų trumpaplaukiais pinčeriais, o 2000 metais įgavo dabartinį pavadinimą. Po Antrojo pasaulinio karo austrų pinčeriai buvo beveik išnykę, o 1970-aisiais buvo likęs vos vienas veislės atstovas. Taigi, ir vėl imtasi veislės atgaivinimo, tik šį kartą austrų pinčeris buvo kryžminamas su kitų veislių šunimis. Amerikos kinologų klubas veislę pripažino tik 2006 metais. Šiandien austrų pinčeriai vis dar nėra labai populiari veislė.

Austrų pinčeris: išvaizda

Austrų pinčeris yra vidutinio dydžio šuo: kalių aukštis ties ketera paprastai siekia 42-48 cm, patinų – 44-50 cm. Šių šunų svoris dažniausiai svyruoja nuo 12 iki 18 kilogramų. Austrų pinčeriams būdinga aiškiai apibrėžta ketera, trumpa, plati ir tvirta nugara, trumpas juosmuo bei ilgos, plačios strėnos. Šios veislės atstovų galva vidutinio dydžio, kriaušės formos, proporcinga kūnui. Ausys išaugusios aukštai, nedidelės, pusiau stačios. Akys gana didelės, apvalios, tamsiai rudos spalvos. Kojos vidutinio ilgio, tvirtos. Uodega išaugusi aukštai, vidutinio ilgio, apaugusi tankiu kailiu. Austrų pinčerių kailis gali būti trumpas arba vidutinio ilgio, dvisluoksnis. Dengiamieji plaukai tankūs ir lygūs, prigludę, pavilnė trumpa ir tanki. Leistinos spalvos: auksinių kviečių, rusvai geltona, elnio raudona, juoda su rudomis dėmėmis. Krūtinės, snukio, kaklo, kojų ir uodegos galiuko sritis gali puošti baltos dėmės.

Austrų pinčeris: charakteris

Austrų pinčeriai  anksčiau buvo auginami gyvulių ar namų saugojimui, tačiau šiandien šios veislės atstovai yra pasirenkami ir kaip šeimos bičiuliai. Toks šuo puikiai tinka žmonėms, kurie mėgsta aktyvų laisvalaikį ir turi pakankamai laiko, kurį galėtų skirti šuniui. Jei austrų pinčeris negaus pakankamo fizinio ir emocinio krūvio, jis gali būti dirglus ar net agresyvus. Austrų pinčerius tikrai sudomins bet koks šunų sportas – svarbiausia yra tai, kad būtų palaikomas pakankamai didelis aktyvumas. Šios veislės atstovams patiks „Agility“ ar kiti judrumo reikalaujantys užsiėmimai, tad verta apie tai pagalvoti. Nuo pat augintinio mažumės pasirūpinkite tinkama šuns socializacija bei dresūros pagrindais, nes tai padės užkirsti kelią netinkamam šuns elgesiui. Austrų pinčeriai yra labai imlūs dresūrai, todėl įvairių komandų jie išmoksta labai greitai. Šie šunys paprastai yra gana triukšmingi – bet koks įtartinas garsas yra palydimas lojimu. Jei toks elgesys nėra pageidaujamas, nuo šio įpročio reikėtų bandyti atpratinti ankstyvame šuns amžiuje. Austrų pinčeriai labai prisiriša prie visų savo šeimos narių, mielai bendrauja ir su vaikais, ir su suaugusiaisiais. Jei prieš įsigydami šios veislės atstova namuose jau turėsite kitų augintinių, galite būti tikri, kad austrų pinčeris su jais elgsis draugiškai. Austrų pinčeriai ne visada puikiai sutaria su nepažįstamais šunimis, tačiau lauke sutiktų kačių dažniausiai nesivaiko, nes jų tai paprasčiausiai nedomina.

Austrų pinčeris: priežiūra

Austrų pinčeriai yra sveika šunų veislė, kurios atstovai dažniausiai sulaukia 12-14 metų amžiaus. Genetiniai sveikatos sutrikimai yra gana reti, tačiau kartais šios veislės atstovai kenčia nuo širdies ligų. Šunims, kurie yra sulaukę 7 ir daugiau metų, rekomenduojama kasmet atlikti sveikatos tyrimus, kurie padės laiku nustatyti tam tikrus sveikatos sutrikimus. Austrų pinčeriai yra gana ėdrūs, apetitu nesiskundžiantys šunys, todėl svarbu parinkti tinkamą pašarą ir jį normuoti. Atminkite, kad antsvoris visada lemia didesnę širdies ligų riziką, taigi, būtina palaikyti optimalų augintinio svorį. Taip pat svarbu pasirūpinti, kad šuns fizinis aktyvumas būtų pakankamas – jam tikrai neužteks trumpų pasivaikščiojimų porą kartų per dieną. Kailio priežiūra nereikalauja ypatingų pastangų – įprastai pakanka pašukuoti kartą ar du kartus per savaitę, o šėrimosi laikotarpiu tai patartina atlikti dažniau. Maudyti šiuos šunis reikėtų tik tada, kai tai neišvengiama, tačiau maudynės austrų pinčeriams dažniausiai patinka. Patartina kas mėnesį patrumpinti šuns nagus ir reguliariai apžiūrėti ausis – kadangi jos nėra visiškai stačios, ausų infekcijų rizika yra didesnė.

Dobermanas (Dobermann)

Nykštukinis pinčeris…

Afenpinčeris…

Vokiečių pinčeris…