Afenpinčeriai kartais vadinami beždžioniniais pinčeriais – dėl galvos plaukų ir snukučio išraiškos jie labai primena beždžionėles. Tai – nedideli šiurkščiaplaukiai šunys, pasižymintys budrumu, atkaklumu ir ištikimybe savo šeimininkui. Afenpinčeris, atrodytų, visai nepaiso savo nedidelio ūgio – šis augintinis visada yra pasiryžęs ginti savo šeimininką. Afenpinčeriai yra puikūs šeimos bičiuliai, kurie noriai bendrauja ne tik su suaugusiaisiais, bet taip pat ir su vaikais. Šie kompaktiški šuneliai – tikrai puikūs palydovai kiekviename žingsnyje, norintys būti kuo arčiau savo šeimininkų. Jie puikiai prisitaiko gyvendami nedideliuose namuose, o kelionės jiems paprastai nekelia streso – juk svarbiau ne tai, kur būti, o su kokia kompanija!

Veislės istorija

Afenpinčeris – gana sena šunų veislė, kuriai mažiausiai 500-600 metų. Panašūs šunys buvo vaizduojami XV-XVI amžiaus paveiksluose, todėl galima daryti prielaidą, kad ši veislė egzistavo ir dar anksčiau. Tai yra pirmieji šunys, turintys „beždžionės snukutį“, afenpinčeriai yra laikomi belgų ir Briuselio grifonų protėviais. Įdomu tai, kad afenpinčeriai taip pat buvo naudojami veisiant didesnio dydžio šuns veislę – mitelšnaucerius. Spėjama, kad anksčiau afenpinčeriai buvo dviejų dydžių, tačiau iki šių dienų yra išlikę tik mažieji. Nors afenpinčeriai yra labai drąsūs, tačiau jie yra per maži būti darbiniais šunimis. Šiandien afenpinčeris yra tiesiog puikus kompanions. Pirmieji afenpinčeriai į šunų kilmės knygą buvo užregistruoti gana vėlai – tik 1879 metais, o didžiausio populiarumo sulaukė XX amžiaus pradžioje. Šiandien ši veislė yra išlaikiusi savo populiarumą, tačiau Lietuvoje afenpinčeriai yra tikra retenybė.

Afenpinčeris: išvaizda

Išskirtiniais afenpinčerių bruožais yra laikomi vešlūs, šiek tiek pasišiaušę antakiai, įspūdinga barzda ir ūsai. Snukučio išraiška yra labai panaši į beždžionėlės, todėl afenpinčeriai buvo pavadinti būtent taip (vokiškai „Affen“ reiškia beždžionę). Šių šunų ūgis ties ketera siekia 25,5-30,5 cm, svoris – nuo 4 iki 6 kilogramų. Afenpinčerių kūnas yra tvirtas, kvadrato formos, kompaktiškas. Nugara trumpa ir tvirta, viršutinė linija nuo keteros iki užpakalinės dalies sudaro beveik tiesią liniją. Užpakalinės kojos yra kiek ilgesnės už priekines, šlaunų sritis yra itin tvirta ir raumeninga. Kaukolė apvali, kakta kupolo formos su aiškiai pabrėžtu linkiu. Akys apvalios, tamsios (šviesi akių spalva yra laikoma trūkumu). Ausys išaugusios aukštai, smailėjančios į priekį, trikampio formos. Uodega vidutinio ilgio, nekerpama, gali būti kardo arba pjautuvo formos. Kailis šiurkštus, neilgas, pavilnė tanki. Galimos kelios afenpinčerų spalvos – juoda, ruda, rusva, sidabrinė, pilka. Juoda spalva yra pati populiariausia.

Afenpinčeris: charakteris

Beždžioniniai pinčeriai yra prieraišūs ir mėgstantys būti su savo šeima. Šios veislės augintiniai gali gyventi ir nuosavame name, ir bute. Afenpinčeriai yra gana tylūs augintiniai, loja tik tada, kai reikia. Tai yra gyvybingi ir savimi pasitikintys šunys, kurie noriai pasiduoda dresūrai. Išmokyti pagrindinių dresūros komandų tikrai nebus sudėtinga, tačiau svarbu kuo anksčiau pradėti tuo užsiimti. Afenpinčeriams yra tinkama tik pozityvi dresūra, nes jie yra labai jautrūs griežčiau išsakytiems žodžiams ar grubesniems veiksmams. Kaip ir kitų veislių šunims, afenpinčeriams yra būtina ankstyva socializacija, kuri padeda pagrindus tolimesniam augintinio elgesiui. Socializuoti augintiniai puikiai sutaria su vaikais ir įvairiais gyvūnais. Jei namuose yra kitų gyvūnų, afenpinčeris nesunkiai prisitaikys ir gerbs senbuvius. Su nepažįstamaisiais beždžioniniai pinčeriai yra atsargūs, jei pajus grėsmę, gali būti net agresyvūs. Vis dėlto, jei nuo mažumės pratinsite šunį prie svetimų žmonių, blogo elgesio bus galima išvengti. Afenpinčeriai yra labai judrūs ir žaismingi, visada nusiteikę užsiimti aktyvia veikla. Šios veislės šunys noriai žaidžiasu kamuoliuku, atlieka įvairius triukus, ir t.t., todėl galima užsiimti ir įvairiu šunų sportu.

Samojedas (Samoyed)

Australų terjeras…

Japonų činas (Japanese…

Hipoalerginiai šunys: ar…

Norvegų Lundehundas…

Norvidžo terjeras…

Afenpinčeris: priežiūra

Jei planuojate įsigyti afenpinčerį, didelį dėmesį skirkite veislyno pasirinkimui. Viena paveldimų ligų – smegenų vandenė, kuri gerokai nutrumpina šunų gyvenimo trukmę. Dėl nedidelio šuns dydžio viena dažniausiai pasitaikančių sveikatos problemų – kaulų lūžiai, todėl labai svarbu saugoti augintinį nuo sužeidimų. Besivystant gali pasireikšti kelio girnelės išnirimas ir Perteso liga. Taip pat gana dažnai pasitaiko akių sužalojimų bei konjunktyvitas. Nors afenpinčeriai yra nedideli šunys, tačiau labai aktyvūs. Svarbu pasirūpinti pakankamu fiziniu krūviu – afenpinčeris visada mieliau rinksis pasivaikščiojimą ar žaidimus nei gulėjimą ant sofos. Paprastai pakanka dviejų pasivaikščiojimų per dieną, kurie turėtų trukti maždaug 20-40 minučių. Afenpinčeriams taip pat labai patinka užsiėmimai, kurie lavina mąstymą, todėl pagalvokite, kokių užduočių galite paruošti savo augintiniui (tai gali būti žaidimai-mįslės ar iš medžiagos skiautelių pagamintos „slėptuvės“, į kurias galite įdėti skanėstų). Kailio priežiūra nereikalauja ypatingo dėmesio: afenpinčerių kailis visada atrodo gana netvarkingas, todėl ypatingų reikalavimų priežiūrai nėra. Rekomenduojama šukuoti kelis kartus per savaitę, kad būtų pašalinami negyvi ir nulūžę šeriai. Prie šukavimo, kaip ir prie kitų procedūrų, rekomenduojama pratinti nuo mažumės. Taip pat patartina kas savaitę patikrinti ausis, pavalyti dantis, kas mėnesį pakirpti nagus.