Afenpinčeriai kartais vadinami beždžioniniais pinčeriais – dėl galvos plaukų ir snukučio išraiškos jie labai primena beždžionėles. Tai – nedideli šiurkščiaplaukiai šunys, pasižymintys budrumu, atkaklumu ir ištikimybe savo šeimininkui. Afenpinčeris, atrodytų, visai nepaiso savo nedidelio ūgio – šis augintinis visada yra pasiryžęs ginti savo šeimininką. Afenpinčeriai yra puikūs šeimos bičiuliai, kurie noriai bendrauja ne tik su suaugusiaisiais, bet taip pat ir su vaikais. Šie kompaktiški šuneliai – tikrai puikūs palydovai kiekviename žingsnyje, norintys būti kuo arčiau savo šeimininkų. Jie puikiai prisitaiko gyvendami nedideliuose namuose, o kelionės jiems paprastai nekelia streso – juk svarbiau ne tai, kur būti, o su kokia kompanija!

Veislės istorija

Afenpinčeris – gana sena šunų veislė, kuriai mažiausiai 500-600 metų. Panašūs šunys buvo vaizduojami XV-XVI amžiaus paveiksluose, todėl galima daryti prielaidą, kad ši veislė egzistavo ir dar anksčiau. Tai yra pirmieji šunys, turintys „beždžionės snukutį“, afenpinčeriai yra laikomi belgų ir Briuselio grifonų protėviais. Įdomu tai, kad afenpinčeriai taip pat buvo naudojami veisiant didesnio dydžio šuns veislę – mitelšnaucerius. Spėjama, kad anksčiau afenpinčeriai buvo dviejų dydžių, tačiau iki šių dienų yra išlikę tik mažieji. Nors afenpinčeriai yra labai drąsūs, tačiau jie yra per maži būti darbiniais šunimis. Šiandien afenpinčeris yra tiesiog puikus kompanions. Pirmieji afenpinčeriai į šunų kilmės knygą buvo užregistruoti gana vėlai – tik 1879 metais, o didžiausio populiarumo sulaukė XX amžiaus pradžioje. Šiandien ši veislė yra išlaikiusi savo populiarumą, tačiau Lietuvoje afenpinčeriai yra tikra retenybė.

Afenpinčeris: išvaizda

Išskirtiniais afenpinčerių bruožais yra laikomi vešlūs, šiek tiek pasišiaušę antakiai, įspūdinga barzda ir ūsai. Snukučio išraiška yra labai panaši į beždžionėlės, todėl afenpinčeriai buvo pavadinti būtent taip (vokiškai „Affen“ reiškia beždžionę). Šių šunų ūgis ties ketera siekia 25,5-30,5 cm, svoris – nuo 4 iki 6 kilogramų. Afenpinčerių kūnas yra tvirtas, kvadrato formos, kompaktiškas. Nugara trumpa ir tvirta, viršutinė linija nuo keteros iki užpakalinės dalies sudaro beveik tiesią liniją. Užpakalinės kojos yra kiek ilgesnės už priekines, šlaunų sritis yra itin tvirta ir raumeninga. Kaukolė apvali, kakta kupolo formos su aiškiai pabrėžtu linkiu. Akys apvalios, tamsios (šviesi akių spalva yra laikoma trūkumu). Ausys išaugusios aukštai, smailėjančios į priekį, trikampio formos. Uodega vidutinio ilgio, nekerpama, gali būti kardo arba pjautuvo formos. Kailis šiurkštus, neilgas, pavilnė tanki. Galimos kelios afenpinčerų spalvos – juoda, ruda, rusva, sidabrinė, pilka. Juoda spalva yra pati populiariausia.