Iki 2001 metų Džeko Raselo terjerai ir Parsono Raselo terjerai buvo laikomi viena veisle, tačiau šiandien ji yra atskirta į dvi skirtingas. Parsono Raselo terjerai yra aukštesni, tačiau jų išvaizda labai panaši į Džeko Raselo terjerų. Parsono Raselo terjerai yra labai gyvybingi šunys, tad ši veislė labiausiai tinka aktyviems žmonėms, kurie turi pakankamai laiko ir noro žaisti su savo augintiniu. Galite nustebti, kiek energijos turi šie šunys – jie gali valandų valandas lakstyti paskui kamuoliuką, ir jiems vis tiek bus maža!Iki 2001 metų Džeko Raselo terjerai ir Parsono Raselo terjerai buvo laikomi viena veisle, tačiau šiandien ji yra atskirta į dvi skirtingas. Parsono Raselo terjerai yra aukštesni, tačiau jų išvaizda labai panaši į Džeko Raselo terjerų. Parsono Raselo terjerai yra labai gyvybingi šunys, tad ši veislė labiausiai tinka aktyviems žmonėms, kurie turi pakankamai laiko ir noro žaisti su savo augintiniu. Galite nustebti, kiek energijos turi šie šunys – jie gali valandų valandas lakstyti paskui kamuoliuką, ir jiems vis tiek bus maža!

Veislės istorija

Džeko Raselo terjerai – Anglijos dvasininko Džeko Raselo išvesta veislė, kuri susiformavo XIX amžiuje. Pastorius buvo puikus raitelis ir aistringas medžiotojas, todėl jam buvo reikalingas pakankamai kompaktiškas šuo, kurį būtų galima pasisodinti ant balno, ir, žinoma pastorių domino toks padėjėjas, kuris galėtų talkininkauti medžiojant įvairius miško žvėris. 2001 metais Džeko ir Parsono Raselo terjerai tapo atskiromis šunų veislėmis. Daugelį Parsono Raselo terjerų augintojų stebina tai, kad Džeko Raselo terjerams buvo suteiktas originalus šios veislės pavadinimas, nors iš tiesų jau prieš 150 metų šios veislės atstovai buvo žinomi kaip kompaktiškų formų šunys, turintys gana ilgas kojas (dabartiniams Džeko Raselo terjerams tai nėra būdinga). Veislės priedėlis „Parson“ pirmą kartą panaudotas 1990 metais, tačiau dabartinės dvi veislės buvo atskirtos tik praėjus porai dešimtmečių. Šiuolaikiniai Parsono Raselo terjerai atrodo beveik taip pat, kaip ir prieš pusantro amžiaus – taip nutiko dėl to, kad veislė niekada nebuvo labai populiari. Ilgą laiką šios veislės šunis įsigydavo tik medžioklės entuziastai, tačiau šiandien juos renkasi ir aktyvų laisvalaikį mėgstantys žmonės. Pirmasis „raseliukas“ į Lietuvą atkeliavo 2000 metais iš Suomijos.

Parsono Raselo terjeras: išvaizda

Parsono Raselo terjerai yra vidutinio dydžio šunys – patinų aukštis ties ketera siekia 34-38 cm, kalių – 31-35 cm. Šių šunų svoris yra gana nedidelis, paprastai siekia 5,9-7,7 kg. Kūnas vidutinio dydžio, tvirtas, lankstus, nugara tiesi, tvirta. Kojos vidutinio ilgio, letenos apvalios. Krūtinė siaura, žema. Galva proporcinga kūnui, kaukolė plokščia, kaklas gana ilgas, raumeningas. Žandikaulis labai stiprus ir tvirtas. Ausys nedidelės, V formos, nulinkusios. Akys vidutinio dydžio, migdolo formos, tamsių spalvų, gyvybingos. Uodega vidutinio ilgio, tvirta, laikoma pakelta į viršų. Kailis trumpas, prigludęs. Leistinos kailio spalvos: juodai balta, citrininė ir balta, balta ir ruda, taip pat galimas ir trispalviškumas.

Parsono Raselo terjeras: charakteris

Parsono Raselo terjerai yra puikūs kompanionai ir palydovai kelionių metu. Nors šios veislės šunys yra labai draugiški savo šeimininkams, tačiau su namuose esančiais gyvūnais sutaria ne visada. Nors Parsono Raselo terjerai yra nedideli šunys, tačiau jų medžioklės instinktas yra labai stiprus – įvairius smulkius gyvūnus paprastai laiko savo grobiu. Parsono Raselo terjerai ne visuomet noriai bendrauja su vaikais – šie augintiniai labiausiai tiks šeimai, kurios vaikai yra mokyklinio amžiaus, bet ne jaunesni. Nors šie šunys noriai žaidžia ir su suaugusiaisiais, ir su vaikais, tačiau skriaudų lengvai nepamiršta. Šios veislės augintiniai tiesiog dievina žaidimus – jie noriai nešioja kamuoliuką ir mielai užsiima kita aktyvia veikla. Parsono Raselo terjerams yra būdingas gana nepriklausomas charakteris – šios veislės augintiniai vykdo tik tas komandas, kurios jiems patinka, todėl besąlygiško paklusnumo tikėtis neverta. Šios veislės šunų auklėjimas gali pareikalauti tikrai nemažai kantrybės, todėl svarbu tuo pasirūpinti dar nuo mažumės. Vis dėlto, dauguma šios veislės atstovų tiesiog dievina „Agility“ užsiėmimus, kurie jiems padeda išsikrauti ir fiziškai, ir emociškai.  Parsono Raselo terjerai tiesiog negali pakęsti vienatvės, todėl tuomet, jei augintiniui neturėsite pakankamai daug laiko, geriau pasvarstykite apie kitą šunų veislę.

Šiurkščiaplaukis…

Airių terjeras (Irish…

Norvidžo terjeras…

Afenpinčeris…

Škotų terjeras (Scottish…

Gleno Imalio slėnio…

Parsono Raselo terjeras: priežiūra

Parsono Raselo terjerai – viena sveikiausių šunų veislių, tačiau kartais pasitaiko ir tam tikrų ligų atvejų. Pavyzdžiui, šios veislės šunys gali sirgti kelių girnelių ligomis, kai kurie šuniukai gimsta kurti, taip pat gali pasireikšti maistinė alergija, bėrimai. Rinkdamiesi šios veislės augintinį būtinai pasidomėkite šuniukų tėvams atliktais tyrimais bei jų rezultatais, nes tai padės jums įsigyti tikrai sveiką augintinį. Parsono Raselo terjerų priežiūra nėra labai sudėtinga – pakanka parinkti tinkamą pašarą, reguliariai skiepyti bei užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą. Kai kurie šios veislės atstovai gali būti linkę į maistinę alergiją, todėl labai svarbu pakankamai dėmesio skirti tinkamo maisto parinkimui, geriausiu pasirinkimu gali būti specialios dietos sausas pašaras šunims arba šėrimas RAW mitybos principu. Taip pat pasirūpinkite, kad jūsų augintinis gautų pakankamą fizinį krūvį, nes priešingu atveju Parsono Raselo terjeras gali tapti irzlus, taip pat gali pradėti graužti namuose paliktus daiktus. Svarbu žinoti, kad šios veislės šunys yra aktyvūs ne tik lauke, bet taip pat ir namuose – ilgas snaudimas ant sofos tikrai ne jiems. Parsono Raselo terjerų kailio priežiūra tikrai nėra sudėtinga – pakanka pašukuoti kartą ar du kartus per savaitę (tam puikiai tiks speciali guminė pirštinė).