Kelpis – tai energingas ir nenuilstantis šuo. Jei kelpį rekėtų apibūdinti vienu žodžiu, jam labiausiai tiktų žodis „darboholikas“. Šios veislės šunims reikia labai daug judėti, todėl kelpis tikrai džiaugsis, jei turės galimybę visą dieną dirbti. Nepakanka tokį šunį paleisti į nuosavą kiemą – įvairioje veikloje turi dalyvauti ir šeimininkas. Taigi, kelpis tinka tik tiems žmonėms, kurie turi pakankamai daug laisvo laiko, ir gali jį skirti savo augintiniui.

Veislės istorija

Kelpis – tai iš Australijos kilęs šuo. Ši šunų veislė susiformavo XIX amžiuje, kada į Australiją iš Anglijos buvo atgabenti juodakailiai koliai. Šie šunys buvo itin vertinami, nes tinkamai apmokyti be jokių papildomų komandų galėjo savarankiškai dirbti. Po kurio laiko kelpių protėviai buvo pradėti kryžminti su kitų veislių šunimis (spėjama, kad tarp jų buvo ir dingai). Nors sukryžmintų šunų palikuoniai buvo labai skirtingi, tačiau buvo išsaugota pagrindinė jų savybė – gebėjimas ganyti avis, ožkas ir kitus gyvulius. Pirmuoju kelpiu yra laikoma 1872 metais Kastertono miestelyje gimusi kalytė nulėpusiomis ausimis. Nors vadoje buvo ir daugiau šuniukų, tačiau būtent ši kalytė stebino išskirtine išvaizda, todėl greitai sulaukė susidomėjimo. Ją įsigijo australas Jack‘as Gleeson‘as, kuris ir sugalvojo veislės pavadinimą. Devynioliktojo amžiaus pabaigoje šie šunys sulaukė gana didelio susidomėjimo, tuo laikotarpiu ėmė kurtis pirmieji kelpių veislynai. Po kurio laiko kelpiai pasiekė ir kitus pasaulio regionus – Naująją Zelandiją, Korėją, Argentiną, Kanadą, JAV, Italiją ir Švediją. FCI šios veislės šunis pripažino 1973 metais, o dabartinis veislės standartas buvo sudarytas 2012 metais.

Kelpis: išvaizda

Kelpis yra vidutinio dydžio šuo: patinų aukštis ties ketera siekia 46-51 cm, kalyčių – 43-48 cm. Šių šunų svoris gali svyruoti nuo 14 iki 21 kg (patelės yra ne tik žemesnės, bet taip pat ir smulkesnės). Kūnas gana ilgas, atletiškas, raumeningas ir lankstus. Krūtinė plati ir tvirta, pilvas įtrauktas. Galva ilga, siaura, skruostai raumeningi, gilūs. Ausys nutolusios viena nuo kitos, trikampio formos, didelės. Įprastai ausys yra stačios, tačiau taip pat gali būti nulėpusios (jei nulėpusi tik viena ausis, tai nėra laikoma trūkumu). Akys ovalo formos, išraiškingos, tamsios. Kojos vidutinio ilgio, tvirtos. Letenos didelės, apvalios, su smarkiai išlenktais pirštais. Uodega išaugusi žemai, vidutinio ilgio, jos galiukas primena šepetėlį, tačiau nėra labai pūstas. Kailis trumpas, dviejų sluoksnių: dengiamieji plaukai gana šiurkštūs, nepralaidūs vandeniui, o pavilnė trumpa ir tanki. Leistinos kailio spalvos: gelsvai ruda, juoda, mėlyna, ruda, šokoladinė. Ant krūtinės gali būti nedidelių baltų dėmelių ar dryželių. Įprastai didesnis dėmesys yra skiriamas ne kelpio eksterjerui, bet jo darbinėms savybėms.