Maljorkos buldogas (Perro de Presa Mallorquin)

Veislė:	Maljorkos buldogas
Kilmės šalis:	Balearų salos
Paskirtis:	Namų šuo
Spalvos:	Rusvas, gelsvas, gelsvai rusva, marga, juoda. Snukį dažnai puošia juoda „kaukė“. Ant kailio gali būti baltų dėmių, tačiau jos turėtų dengti ne daugiau nei trečdalį kūno
Charakteris	Protingas, pasitikintis savimi, tylus, narsus, atkaklus, budrus, ištikimas, kartais užsispyręs
Ūgis:	52-58 cm
Svoris:	30-38 kg
Ilgaamžiškumas:	12-14 metų
Kiti pavadinimai:	Perro de Presa Mallorquin, Majorca Mastiff, Mallorquin Mastiff, Mallorquin Bulldog, Perro Dogo, Presa Canario Mallorquin, Majorca Mastiff, Majorcan Bulldog
Hipoalerginis:	Ne
Vados dydis:

Maljorkos buldogas yra puikus kompanionas, kuris labai prisiriša prie savo šeimos narių. Nors iš prigimties šie šunys yra gana ramūs ir taikūs, tačiau prireikus jie gali ginti savo šeimininką ir jam priklausantį turtą. Maljorkos buldogai gali tapti puikiais sarginiais šunimis – tereikia tinkamai juos paruošti. Šie šunys yra gana užsispyrę, tačiau tikrai protingi – jei bus pakankamai gerai motyvuojami, taps paklusniais bičiuliais, kurie savo šeimininko klausys visur ir visada.

Veislės istorija

Maljorkos buldogas – tai labai senos šunų veislės atstovas. Ispanijoje šie šunys yra žinomi dar nuo 1230 metų, tačiau manoma, kad veislė galėjo susiformuoti dar anksčiau. Tryliktame amžiuje Maljorkos buldogai gana dažnai buvo naudojami kovose su buliais, tačiau taip pat pasitarnavo ir ūkininkams – šie šunys buvo laikomi gyvulių bandų apsaugai. Taip pat šiuos šunis laikė mėsininkai ir kailiadirbiai, kurie siekė apsaugoti parduodamas prekes – gana agresyvios išvaizdos ir nepaprastai drąsūs Maljorkos buldogai atbaidydavo visus ilgapirščius. Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame paminėti Maljorkos buldogai, buvo karaliaus Alfonso XI 1350 metais parašyta knyga apie medžioklę (tuo laikotarpiu Maljorkos buldogai buvo auginami ir medžiotojų). Septynioliktame amžiuje buvo labai populiarios šunų kovos, todėl Maljorkos buldogai buvo kryžminami su kitų veislių atstovais – siekta, kad šie šunys būtų dar atkaklesni ir narsesni. Dvidešimtajame amžiuje šunų kovos buvo uždraustos, todėl šių šunų populiarumas tapo mažesnis, o veisimas tapo kur kas atsakingesnis. Pirmasis veislės standartas buvo sudarytas gana vėlai – tik 1923 metais. 1929 metais šios veislės atstovai pirmą kartą dalyvavo Barselonoje vykusioje parodoje. 1964 metais Tarptautinė kinologų federacija (FCI) pripažino šią šunų veislę. Devintajame dvidešimt amžiaus dešimtmetyje Maljorkos buldogai pasiekė JAV, Rusiją ir Lenkiją. Šiandien ši šunų veislė vis dar nėra labai populiari.

Maljorkos buldogas: išvaizda

Maljorkos buldogas yra vidutinio dydžio šuo: patinų aukštis ties ketera siekia 54-58 cm, kalyčių – 52-54 cm. Patinai yra ne tik aukštesni, bet taip pat ir stambesni – jų svoris gali svyruoti nuo 35 iki 38 kg (kalyčių – nuo 30 iki 34 kg). Maljorkos buldogo kūnas yra stačiakampio formos, stiprus ir masyvus. Patinų galva yra kur kas stambesnė už patelių, masyvi. Kaukolė didelė, plati, beveik kvadrato formos. Krūtinės ląsta gili, beveik cilindro formos, siekianti alkūnes. Juosmuo gana siauras, šonai formuoja gerai apibrėžtą linkį tarp strėnų, kurios yra vos aukštesnės už keterą. Ausys išaugusios aukštai, kabančios, Europos Sąjungos šalyse nėra kerpamos. Nosis juodos spalvos, didelė. Akys ovalo formos, labai išraiškingos, rudos spalvos. Uodega išaugusi žemai, ties pagrindu tvirta ir stora, į galą siaurėjanti. Kailis trumpas, gana šiurkštus, be pavilnės. Leistinos kailio spalvos: marga, gelsvai ruda, juoda. Maljorkos buldogų snukį gana dažnai puošia juoda „kaukė“. Ant kailio gali būti baltų dėmių, tačiau jos turėtų dengti ne daugiau nei trečdalį kūno.

Maljorkos buldogas: charakteris

Maljorkos buldogas yra pakankamai ramaus temperamento šuo. Šios veislės atstovai noriai bendrauja su visais šeimos nariais, tiesiog dievina vaikus. Nors svečiai šiems šunims nekelia pasitikėjimo, tačiau Maljorkos buldogas greitai pripranta prie naujų veidų. Tinkamai socializuotas Maljorkos buldogas gali sugyventi su namuose esančiais gyvūnais – ne tik su šunimis, bet taip pat ir su katėmis. Šių šunų auklėjimui vertėtų skirti ypatingą dėmesį – Maljorkos buldogo mokymas turi būti pakankamai motyvuojantis ir nuoseklus. Šio šuns šeimininkas turi būti tvirto charakterio ir nenuolaidžiaujantis, nes priešingu atveju šuo paprasčiausiai neklausys. Šios veislės šuo savo šeimininką privalo laikyti autoritetu, nes priešingu atveju teks kęsti Maljorkos buldogo manipuliacijas. Nesocializuotas ir nedresuotas Maljorkos buldogas neretai pešasi su kitais šunimis, gali rodyti agresiją žmonėms. Turbūt nereikia net sakyti, kad tai gali būti labai pavojinga, tad pasirūpinkite, kad šuo dar nuo mažumės būtų tinkamai auklėjamas. Jei neturite patirties dresuojant šunis, verčiau kreipkitės į patyrusius specialistus. Maljorkos buldogas nėra tinkamas tiems žmonėms, kurie anksčiau nėra auginę šuns.

Maljorkos buldogas: priežiūra

Maljorkos buldogai dažniausiai gyvena 12-14 metų. Priešingai nei kiti buldogai, šios veislės atstovai pasižymi stipria sveikata, šiuo metu nėra išskirta jokių šiai veislei būdingų genetinių susirgimų. Vis dėlto, renkantis Maljorkos buldogų veislyną labai svarbu pasidomėti šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais, nes tai gali padėti išsirinkti tikrai sveiką augintinį. Nors Maljorkos buldogai nėra trykštantys energija, tačiau šiems šunims kasdien reikalingi pakankamai ilgi pasivaikščiojimai, taip pat būtina ir protinė veikla. Šios veislės atstovai nėra labai išrankūs maistui, tačiau pasirūpinkite, kad mityba būtų visavertė – gali pasiteisinti šėrimas žalia mėsa arba visaverčiu sausu pašaru šunims. Maljorkos buldogai neturi pavilnės, todėl jų kailio priežiūra yra labai paprasta. Šunį šukuokite vieną ar du kartus per savaitę, o maudykite tik tada, kai tai yra būtina. Taip pat rekomenduojama reguliariai apžiūrėti ausis (jei reikia, išvalyti), patrumpinti nagus, kartą per savaitę išvalyti dantis.