Kanarų dogas (Perro de Presa Canario)

: Peržiūros: 10017

Kanarų dogas (Perro de Presa Canario)

Veislė:	Kanarų dogas
Kilmės šalis:	Kanarų salos
Paskirtis:	Namų šuo
Spalvos:	Leistini visi rudai margos spalvos atspalviai, pilki atspalviai (nuo visiškai šviesios pilkos iki tamsiai ar ryškiai pilkos), visi smėliniai ir gelsvai rudi atspalviai
Charakteris	Ramus, dominuojantis, ištvermingas, atkaklus, švelnus saviems, nepatiklus su svetimais
Ūgis:	56-65 cm
Svoris:	36-50 kg
Ilgaamžiškumas:	9-11 metų
Kiti pavadinimai:	Perro de Presa Canario, Canary Mastiff, Canary dog, Canarian Molosser, Dogo Canario, Presa Canario
Hipoalerginis:	Ne
Vados dydis:

Kanarų dogas – labai stambus ir galingas šuo, kilęs iš Kanarų salų. Tai – baimės jausmo neturintis stipraus charakterio šuo, kuris tinka tikrai ne kiekvienam gyvūnų mylėtojui. Labai svarbu tai, kad Kanarų dogo savininkas būtų pakankamai tvirtas ir kantrus, nes šios veislės šunys ne visada noriai pasiduoda dresūrai. Idealu, jei Kanarų dogas yra ne pirmas šuo šeimoje, nes jo auginimas pareikalaus tam tikrų žinių bei įgūdžių. Jei Kanarų dogas bus auginamas disciplinuotai, tokiu atveju jis taps tikrai puikiu šeimos draugu ir nuostabiu kompanionu. Šie šunys gali būti auginami šeimose, kuriose yra vaikų ir gyvūnų, tačiau labai svarbu su Kanarų dogu jų nepalikti vienų – stambus šuo net ir to nenorėdamas gali užgauti mažesnius už save.

Veislės istorija

Kanarų dogai yra kilę iš molosų, kurie gyveno Kanarų salose. Šie šunys buvo kryžminami su iš užsienio atgabentais mastifais, palikuonys buvo vidutinio dydžio, turintys gelsvai rudą arba rudai margą kailį. Kai kurių ekspertų teigimu, ši šunų veislė yra labai sena – Kanarų dogų protėviai egzistavo dar V-III amžių prieš mūsų erą. Rašytiniuose šaltiniuose į Kanarų dogus panašūs šunys minimi XV amžiuje. XIX amžiuje buvo labai populiarios šunų kautynės, todėl tuo metu egzistavę šunys pradėti kryžminti su anglų buldogais bei anglų mastifais (tuo buvo siekiama padidinti šunų energiją ir ištvermingumą). Kanarų dogai labiausiai išpopuliarėjo XVI-XVII amžiuje – tuo laikotarpiu šie šunys saugojo galvijus arba namus. Kanarų dogai taip pat buvo auginami ir šunų kovoms, kurias uždraudus veislė beveik išnyko (tuo laikotarpiu šiuos šunis laikė tik mėsininkai). 1970 metais imtasi veislės atgaivinimo, todėl šiandien vėl galima džiaugtis šiais puikiais kompanionais. Veislė pripažinimo sulaukė gana vėlai – tik 2001 metais. Mūsų šalyje Kanarų dogai yra labai reti.

Kanarų dogas: išvaizda

Kanarų dogas yra didelis ir stambus šuo: patinų aukštis ties ketera siekia 60-65 cm, patelių – maždaug 56-61 cm. Patinai paprastai sveria apie 50 kg, patelės – vidutiniškai 40 kg. Kanarų dogo kūnas ilgas ir platus, galva masyvi, padengta laisva oda. Kūno ilgis maždaug penktadaliu didesnis nei aukštis ties ketera. Kojos gana toli viena nuo kitos, raumeningos. Uodega ties pagrindu stora, į galą siaurėjanti, gana ilga, tačiau nesiekianti kulno. Galvos forma primena pailgą kubą, ausys vidutinio dydžio, gana toli viena nuo kitos, padengtos trumpais plonais plaukais. Akys ovalo formos, rudos arba tamsiai rudos. Išskirtinis šios veislės šunų bruožas – galingas kaklas, kuris yra trumpesnis nei galvos ilgis. Kaklas tvirtas ir tiesus, cilindro formos, laisva oda, esanti galvos apačioje, formuoja nedidelį pagurklį. Kanarų dogo kailis trumpas, šiurkštokas, prigludęs, be pavilnės. Leistini visi rudai margos spalvos atspalviai, pilki atspalviai (nuo visiškai šviesios pilkos iki tamsiai ar ryškiai pilkos), visi smėliniai ir gelsvai rudi atspalviai.

Kanarų dogas: charakteris

Kanarų dogas yra gana ramus šuo, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti lėtas ir vangus, tačiau iš tiesų toks nėra. Šios veislės šunims agresija nėra būdinga, tačiau šie šunys visada yra pasiryžę ginti savo šeimininką, jei jam kiltų pavojus. Nors nepažįstami žmonės Kanarų dogui pasitikėjimo tikrai nekelia, tačiau jų nepuola, elgiasi gana santūriai. Šios veislės šunys yra nuostabūs šeimos draugai, labai prisirišantys prie visų šeimos narių. Kanarų dogas noriai bendrauja ir su suaugusiaisiais, ir su vaikais. Jei šuo bus nuo mažumės socializuojamas, gali sutarti ir su kitais augintiniais. Kartais Kanarų dogai yra užsispyrę, todėl dresuojant šunį svarbu rasti tinkamų motyvacijos būdų. Visada rekomenduojama kreiptis į profesionalius dresuotojus (geriausia – kuo anksčiau). Kanarų dogas mėgsta ilgus pasivaikščiojimus, dievina laisvalaikį gamtoje. Namuose šios veislės šunys paprastai būna ramūs, didžiąją dalį dienos prasnaudžia.

Kanarų dogas: priežiūra

Kanarų dogai kartais serga klubo ar alkūnės sąnario displazija bei akių ligomis. Skirkite pakankamai dėmesio tinkamo veislyno pasirinkimui, nes tai leis išsirinkti tikrai sveiką augintinį. Kanarų dogai nėra išrankūs maistui, tačiau svarbu parinkti augintiniui tinkantį visavertį pašarą ir jį normuoti. Geriausia šunį šerti du kartus per dieną, po valgio riboti šuns fizinį aktyvumą, nes pernelyg aktyvi veikla gali lemti skrandžio užsisukimą (tokiu atveju pagelbėtų tik operacija). Dėl trumpo kailio Kanarų dogai gali būti auginami tik namuose. Pakelti karštį Kanarų dogui yra lengviau nei šaltį, žiemos metu augintinį galima rengti. Kailio priežiūra nereikalauja ypatingo dėmesio – pakanka pašukuoti kartą ar du kartus per savaitę. Maudyti Kanarų dogą reikėtų tik tada, kai tai yra būtina. Vertėtų reguliariai apžiūrėti šuns ausis, patrumpinti nagus ir išvalyti dantis. Svarbu žinoti, kad Kanarų dogai, kaip ir kitų didžiųjų veislių šunys, vystosi gana lėtai, todėl pirmaisiais augintinio metais reikėtų riboti šuns fizinį krūvį, nes tai padės išvengti kaulų bei sąnarių pažeidimų.