Olandų aviganis – savimi pasitikintis, ištvermingas ir prieraišus šuo. Šios veislės atstovai yra priskiriami darbinių šunų tipui – jų narsa, ištvermingumas bei paklusnumas yra labai vertinami. Olandų aviganiai yra ne tik talentingi darbiniai šunys, bet taip pat ir puikūs kompanionai, kurie labai prisiriša prie savo šeimos narių, ir juos labai vertina. Olandų aviganis visada dega noru įtikti savo šeimininkui, todėl noriai pasiduoda dresūrai, greitai išmoksta paklusnumo komandų. Olandų aviganiai savo gimtinėje neretai tampa tarnybiniais šunimis, tačiau taip pat gana dažnai pasirenkami ir kaip šeimos draugai, kurie savo šeimos nariams suteikia tikrai daug laimės akimirkų.

Veislės istorija

Olandų aviganiai nėra labai sena šunų veislė – pirmieji šios veislės atstovai pasirodė XIX a. Nyderlanduose. Visą veislės gyvavimo laikotarpį olandų aviganiai buvo universalūs šunys, kurie ganydavo gyvulių bandas, saugodavo šeimininkams priklausantį turtą, talkininkavo policininkams, ir t.t. Ekspertų teigimu, veislės gyvavimo pradžioje olandų aviganiai buvo kryžminami su belgų aviganiais. Pirmasis veislės mylėtojų klubas buvo įkurtas 1898 metais. Iki šių dienų olandų aviganiai nėra labai populiarūs net ir savo gimtojoje šalyje – čia kasmet užregistruojama vos 400 veislės atstovų.

Olandų aviganis: išvaizda

Olandų aviganiai yra vidutinio dydžio šunys, kurių aukštis ties ketera siekia 55-63 cm (svoris paprastai svyruoja nuo 29,5 iki 30,5 kg, patelės yra žemesnės ir smulkesnės). Olandų aviganiai yra atletiški, proporcingai sudėti šunys, kurių kūno sandara labai panaši į vokiečių aviganių. Nugara švelniai nuožulnėjanti, tvirta, krūtinė siaura, raumeninga. Juosmuo stiprus, pilvas šiek tiek įtrauktas. Kojos vidutinio ilgio, gana stambios, raumeningos. Letenos nedidelės, apaugusiais tarpupirščiais. Uodega ilga, siekianti kulkšnis. Galva pailga, jos dydis proporcingas kūnui. Snukis gana ilgas, nosis juoda, lūpos tvirtai prigludusios. Žandikauliai labai tvirti, sąkandis žirkliškas. Akys vidutinio dydžio, migdolo formos, tamsios. Ausys gana nedidelės, trikampio formos, stačios. Kaklas neturi būti pernelyg trumpas. Kailis gali būti trijų tipų – olandų aviganiai skirstomi į ilgaplaukius, šiurkščiaplaukius ir trumpaplaukius (pastarieji yra populiariausi). Ilgakailių olandų aviganių kailis ilgas, tiesus ir glotnus, gana šiurkščios tekstūros. Galvos, letenų ir užpakalinių kojų srityse kailis yra trumpesnis ir švelnesnis. Šiurkščiaplaukių olandų aviganių kailis tankus ir šiurkštus, lūpas dengia kiek ilgesnis kailis, kuris formuoja nedidelę barzdelę. Šio tipo šunų kailis paprastai būna melsvai pilkas, pilkas, baltai pilkas arba margas (su sidabriniais arba auksiniais pamarginimais). Trumpakailiai olandų aviganiai turi trumpą ir standų kailį, kuris paprastai yra margas su rudomis dėmėmis, arba žemės pilkumo spalvos (tokios pat spalvos būdingos ir ilgakailiams olandų aviganiams).