Katalonų aviganis – tai vidutinio dydžio šuo, kuris yra labai talentingas gyvulių bandų ganytojas. Šios veislės šunys gali dirbti net ir labai nepalankiomis oro sąlygomis, o jų ištvermė yra tiesiog stebinanti. Katalonų aviganiai ne tik klauso piemenų nurodymų, bet taip pat geba savarankiškai priimti sprendimus. Ištobulinti katalonų aviganių įgūdžiai leidžia adekvačiai įvertinti situaciją ir laiku imtis iniciatyvos, todėl šie šunys yra labai vertinami.

Katalonų aviganiai yra labai atsidavę savo šeimos nariams, tačiau nepažįstamieji jiems nekelia jokio pasitikėjimo.

Veislės istorija

Katalonų aviganiai yra labai senos šunų veislės atstovai, tačiau iki šių dienų nėra tiksliai nustatyta, kaip ši veislė susiformavo. Spėjama, kad veislė galėjo susiformuoti viduramžiais ar dar anksčiau – žinoma tik tiek, kad šie šunys yra kilę iš kalnuotų Ispanijos regionų, kuriuose katalonų aviganiai gyvena iki šių dienų. Jau nuo seno katalonų aviganiai vertinami kaip itin geri pagalbininkai ganant bei saugant gyvulių bandas. Pirmasis veislės standartas buvo sudarytas ganėtinai vėlai – tik 1915 metais, o praėjus aštuoneriems metams katalonų aviganiai atsidūrė ties išnykimo ribos – teigiama, kad tuo laikotarpiu buvo lik vos keturi veislės atstovai. Žinoma, šios veislės mylėtojai su tuo nenorėjo susitaikyti, todėl buvo imtasi veislės atgaivinimo. Tuometinės pastangos atsipirko, ir 1929 metais katalonų aviganiai buvo pristatyti Barselonoje vykusioje parodoje. Tais pačiais metais katalonų aviganių veislę pripažino FCI. Vis dėlto, kiek vėliau ir vėl atėjo sunkūs laikai – 1953-1979 metais buvo užregistruota vos 16 katalonų aviganių. Laimei, po sėkmingo šios veislės atstovų dalyvavimo Paryžiuje vykusioje parodoje susidomėjimas katalonų aviganiais smarkiai išaugo. Nuo 1974 metų šių šunų veisimas įgijo kur kas didesnį pagreitį, todėl šios veislės atstovais galime pasidžiaugti ir šiandien.

Katalonų aviganis: išvaizda

Katalonų aviganiai įprastai sveria nuo 17 iki 20 kilogramų. Patinų aukštis ties ketera siekia 47-54,5 cm, o kalyčių – 45-53 cm. Kūno ilgis šiek tiek didesnis nei aukštis ties ketera (ideali proporcija – 9:8). Kojos labai gerai išvystytos, stiprios ir raumeningos, letenos ovalios su juodais stipriais nagais. Galva proporcinga kūnui, pleišto formos, ją puošia barzda ir ūsai. Ausys išaugusios aukštai, trikampio formos, laikomos nuleistos. Akys gana nedidelės, tamsių spalvų. Uodega išaugusi žemai, siekianti kulnus (Europos Sąjungos šalyse nėra trumpinama). Kailis ilgas, prigludęs, šiek tiek banguotas, šiurkštus. Pavilnė minkšta, galiniame kūno trečdalyje itin gausi. Leistinos kailio spalvos: gelsvai ruda, juoda, pilka.

Katalonų aviganis: charakteris

Katalonų aviganiai gana dažnai auginami ganyti gyvulių bandas, tačiau šie šunys taip pat yra puikūs šeimos draugai, kuriuos džiugina ir vaikų, ir suaugusiųjų kompanija. Katalonų aviganiai prireikus gali ginti savo šeimininką, o svarbiausia yra tai, kad šios veislės atstovai geba atskirti tariamą pavojų nuo realios grėsmės. Iš pažiūros šie šunys atrodo labai mieli, tačiau susiklosčius tam tikroms aplinkybėms katalonų aviganis gali būti net labai aršus.

Tai yra labai prieraišūs ir ištikimi šunys, kurie su savo šeimos nariais norėtų praleisti kuo daugiau laiko. Katalonų aviganiai yra puikūs kompanionai kelionių metu, šie šunys puikiai prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos. Svarbu žinoti, kad katalonų aviganiai yra labai aktyvūs, todėl šeimininkai taip pat neturėtų būti namisėdos. Šie šunys mielai leidžiasi į ilgus pasivaikščiojimus, taip pat neatsisako ir kitos aktyvios veiklos.

Katalonų aviganiai yra labai sumanūs, todėl tinkamai motyvuojami labai greitai išmoksta įvairių paklusnumo komandų. Nors šios veislės šunys yra įtarūs nepažįstamų žmonių atžvilgiu, tačiau laiku atliekama socializacija gali tą pakeisti.

Jei katalonų aviganis nuo mažumės augs su kitu šunimi ar su kate, su šiais namuose esančiais augintiniais tikrai puikiai sutars.

Katalonų aviganis: priežiūra

Katalonų aviganiai pasižymi ištverme bei stipria sveikata, vidutinė šių šunų gyvenimo trukmė siekia 12-14 metų. Katalonų aviganių veisimas yra atliekamas labai atsakingai, todėl genetiniai susirgimai yra labai reti. Vis dėlto, renkantis veislyną vertėtų pasidomėti, ar parduodamų šuniukų tėvams buvo atlikti klubo sąnario displazijos tyrimai.

Katalonų aviganių priežiūra yra gana paprasta – šie šunys tikrai nėra lepūs, o maistui taip pat nėra išrankūs. Svarbiausia užtikrinti, kad šuns mityba būtų visavertė, todėl parinkite tokį pašarą, kuris užtikrintų pakankamą kiekį vitaminų bei mineralų.

Nemažo dėmesio pareikalaus šių šunų aktyvumas – katalonų aviganiams yra reikalingas gana didelis fizinis krūvi, todėl pasirūpinkite, kad augintinis kuo daugiau judėtų. Šios veislės šunys gali būti auginami ir butuose, ir nuosavuose namuose, – svarbiausia yra tai, kad šeimininkas turėtų pakankamai laisvo laiko, kurį galėtų skirti savo augintiniui.

Po pasivaikščiojimo lauke vertėtų apžiūrėti augintinio kailį – jame gali būti įsivėlusių šapų, o po valgio rekomenduojama nuvalyti katalonų aviganio barzdą. Kailį dažniausiai pakanka pašukuoti porą kartų per savaitę, o maudyti šunį reikėtų tik tuomet, kai tai yra neišvengiama. Bent kartą per savaitę apžiūrėkite katalonų aviganio ausis, ir įsitikinkite, kad jose nėra infekcijos.