Pikardijos aviganis (Berger Picard)

Pikardijos aviganis yra labai prieraišus šuo, kuriam būdinga drąsa ir budrumas. Šios veislės šunys puikiai sutaria su savo šeimos nariais, tačiau nepažįstamieji jiems nekelia jokio pasitikėjimo. Pikardijos aviganiai yra gana ramūs, nerodantys agresijos, noriai bendraujantys su vaikais.

Šios veislės atstovai gali būti auginami ir nuosavame name, ir bute, – tereikia pasirūpinti, kad šuniui būtų skiriama pakankamai daug dėmesio. Pikardijos aviganiai yra labai sumanūs, todėl nuobodžiaudami gali susigalvoti įvairios veiklos, kurios rezultatai šeimininkams greičiausiai nepatiks.

Pikardijos aviganis: veislės istorija

Pikardijos aviganiai yra kilę iš Prancūzijos regiono. Spėjama, kad tai yra gana sena šunų veislė – labai panašūs šunys yra vaizduojami viduramžių graviūrose. Pikardijos aviganiai buvo auginami ganyti avis ir saugoti šeimininkų turtą. Pirmą kartą parodoje Pikardijos aviganiai pasirodė gana anksti – 1863 metais. Šie šunys buvo labai mylimi ir vertinami, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metais veislė buvo beveik išnykusi. 1948 metais imtasi veislės atgaivinimo, ir rezultatai tikrai buvo verti pastangų. 1955 metais šios veislės atstovai buvo pripažinti FCI. Bene didžiausio susidomėjimo ši šunų veislė sulaukė 2005 metais, kuomet pasirodė filmas apie sumanų šunelį „Jei ne Vinis Diksis“. 2015 metais Pikardijos aviganių veislę pripažino Amerikos kinologų klubas (AKC). Šiandien šios veislės šunys dažniausiai yra pasirenkami kaip puikūs šeimos draugai ir kompanionai. Lietuvoje ši veislė yra labai reta – dažnas asmuo apie Pikardijos aviganius nėra nieko girdėjęs.

Pikardijos aviganis: išvaizda

Pikardijos aviganis yra vidutinio dydžio šuo, kurio aukštis ties ketera siekia 55-66 cm, o svoris gali svyruoti nuo 23 iki 32 kg (patinai už kalytes aukštesni ir stambesni). Pikardijos aviganio kūnas yra stačiakampio formos, raumeningas. Krūtinė gili, siekianti alkūnes, nugara tvirta, šiek tiek nuožulnėjanti, juosmuo gana trumpas, stiprus. Kaklas vidutinio ilgio, tvirtas. Galva stačiakampio formos, tačiau neatrodo pernelyg masyvi. Ausys gana didelės, ties pagrindu plačios, link galiukų siaurėjančios. Akys vidutinio dydžio, ovalios, spalva gali varijuoti nuo šviesiai rudos iki tamsiai rudos. Žvilgsnis budrus, spinduliuojantis pasitikėjimu savimi. Nosis didelė, juodos spalvos. Žandikauliai tvirti, sąkandis žirkliškas. Uodega ties pagrindu plati, į galą siaurėjanti, laikoma nuleista (ilgis siekia kulkšnis). Kai šuo juda, uodega pakyla aukščiau nugaros lygio. Kojos tiesios, raumeningos. Pėdos apvalios, pirštai lenkti, nagai tvirti, juodos spalvos. Kailis maždaug 5-6 cm ilgio, šiurkštus, neretai šiek tiek banguotas. Pavilnė trumpa, švelni, tanki. Leistinos kailio spalvos – gelsvai ruda arba marga.

Pikardijos aviganis: charakteris

Pirkardijos aviganis yra puikus kompanionas, kuris vertina visų savo šeimos narių dėmesį. Šios veislės šunys labai sunkiai pakelia vienatvę, todėl Pikardijos aviganiai tinka tik tiems žmonėms, kurie turi pakankamai daug laisvo laiko, kurį gali skirti savo augintiniui. Labai svarbu kuo ankstesniame šuns amžiuje pasirūpinti tinkama socializacija – supažindinti su kuo daugiau žmonių, leisti pabendrauti su kitais šunimis, ir t.t.

Jei Pikardijos aviganis yra tinkamai dresuojamas, jis gali tapti puikiu sargybiniu šunimi. Dauguma Pikardijos aviganių puikiai sutaria su kitais šunimis, gali sutarti su namuose auginama kate (geriausia prie kačių pratinti dar nuo mažumės). Šios veislės šunys yra labai imlūs dresūrai, todėl jie gali būti ruošiami „Obedience“ ar „Agility“ varžyboms. Dresūros pagrindais rekomenduojama pasirūpinti kuo ankstesniame šuns amžiuje, tačiau įvairių komandų Pikardijos aviganis gali išmokti ir suaugęs. Svarbu žinoti, kad šie šunys yra labai jautrūs griežtam balso tonui, todėl jiems tinka tik pozityvi dresūra.

Šiems šunims yra reikalingas gana didelis fizinis krūvis, todėl pasivaikščiojimai turėtų trukti kuo ilgiau.

Pikardijos aviganis: priežiūra

Pikardijos aviganiai yra tvirtos sveikatos šunys, kuriems genetiniai susirgimai pasitaiko labai retai. Yra užfiksuota keletas klubo sąnario displazijos atvejų, todėl renkantis Pikardijos aviganių veislyną vertėtų pasidomėti, kokie sveikatos tyrimai buvo atlikti šuniukų tėvams.

Įprastai šios veislės atstovai sulaukia maždaug 12-13 metų, tačiau tai priklauso ne vien tik nuo genetikos, bet taip pat ir nuo to, kaip šuo yra prižiūrimas.

Svarbu pasirūpinti, kad Pikardijos aviganio mityba būtų subalansuota – tam geriausia rinktis aukštos kokybės visavertį sausą maistą šunims, su kuriuo augintinis gaus visų reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų bei mineralų.

Pikardijos aviganis puikiai jausis tik tada, jei turės galimybę pakankamai daug judėti, todėl pasirūpinkite tinkamu augintinio fiziniu aktyvumu. Tokiam šuniui tikrai neužteks trumpo pasivaikščiojimų aplink namus – pasivaikščiojimų trukmė turėtų siekti maždaug valandą.

Kailio priežiūra nereikalauja labai didelio dėmesio – dažniausiai pakanka pašukuoti vos kartą ar porą kartų per savaitę. Po valgio patartina nuvalyti šuns barzdą, o po pasivaikščiojimų lauke – įsitikinti, kad kailyje nėra įsivėlusių šapų.

Maudyti Pikardijos aviganį rekomenduojama tik tada, kai tai yra būtina – per dažnos maudynės gali lemti odos pleiskanojimą. Jei su Pikardijos aviganiu dalyvausite parodoje, šunį maudykite likus bent kelioms dienoms iki pasirodymo ringe – maudymas gali pernelyg suminkštinti augintinio kailį.