Maremano-Abrucų aviganis yra didelis ir tvirtai sudėtas šuo. Šios veislės atstovams būdingas tvirtas charakteris, jie nemėgsta, kai yra nurodinėjama, todėl Maremano-Abrucų aviganiai tinka tik patyrusiems šunų augintojams. Nors šie aviganiai yra labai protingi, ir greitai perpranta, ko iš jų tikimasi, tačiau jie paklūsta tik tada, kai supranta to prasmę. Tai yra labai aktyvūs augintiniai, kurie geriausiai jaučiasi būdami lauke. Maremano-Abrucų aviganis tikrai bus nelaimingas, jei gyvens ankštame bute – šiems šunims reikalinga didelė erdvė.

Veislės istorija

Maremano-Abrucų aviganiai yra kilę iš Rytų aviganių, kurie buvo veisiami įvairiuose regionuose. Spėjama, kad tai yra labai sena šunų veislė: jos atstovai vaizduojami XIII amžiuje pastatytos Florencijos Santa Marijos bažnyčios paveiksluose, taip pat šie šunys minimi senovės italų rašytojų kūriniuose. Iki pat 1860 metų ilgakailiai ir trumpakailiai Maremano-Abrucų aviganiai buvo laikomi atskiromis veislėmis, tačiau vėliau jie sujungti į vieną veislę. Ilgą laiką Maremano-Abrucų aviganiai nebuvo žinomi už Italijos ribų – pirmieji veislės atstovai į Angliją buvo atvežti tik 1931 metais. Senovėje šie šunys buvo auginami avių apsaugai nuo vilkų, nes baltas Maremano-Abrucų aviganių kailis leido atskirti vilkus nuo šunų. Šios veislės atstovai ganymo instinktą turi išlaikę iki šių dienų, todėl Maremano-Abrucų aviganiai neretai tarnauja ūkininkams. Nors šie šunys žmonėms talkininkauja jau nuo labai senų laikų, tačiau pripažinimo Maremano-Abrucų aviganiai sulaukė labai vėlai – tik 1958 metais (tą padarė Italijos kinologų klubas). Veislės standartas paskutinį kartą atnaujintas 2015 metais.

Maremano-Abrucų aviganis: išvaizda

Maremano-Abrucų aviganis yra masyvus šuo, tačiau neatrodo nerangus. Patinų ūgis įprastai siekia 65-73 cm, o kalyčių – 60-68 cm. Patinai ne tik aukštesni, bet ir stambesni – jų svoris svyruoja nuo 35 iki 45 kg, kalyčių – nuo 30 iki 40 kg. Maremano-Abrucų aviganio kūnas  stačiakampio formos, nugara tiesi, raumeninga, krūtinė siekia alkūnes. Užpakalinė kūno dalis plati, švelniai nuožulnėjanti. Kaklas vidutinio ilgio, dailiai išlenktas. Galva proporcinga kūnui, kūgio formos. Kaukolė plati, iš priekio šiek tiek išgaubta. Nosis didelė, plačiomis šnervėmis, juodos spalvos. Lūpos vos dengia dantis, juodos spalvos. Žandikauliai tvirti, sąkandis žirkliškas. Akys gana nedidelės, migdolo formos, gali būti įvairių rudų atspalvių. Žvilgsnis išraiškingas, guvus. Ausys išaugusios aukštai, V formos, gana nedidelės. Uodega išaugusi žemai, siekianti kulkšnis. Ramybės būsenoje uodega laikoma nuleista, kai šuo laimingas ar aktyvus, uodega pakyla iki nugaros lygio. Kojos tvirtos, raumeningos. Letenos didelės, apvalios, pirštai suskliausti. Kailis ilgas, tankus, gana šiurkščios tekstūros. Įprastai kailis yra tiesus, tačiau leistinas nežymus bangavimas. Kaklo srityje kailis formuoja apykaklę, šalia ausų ir akių kailis trumpesnis ir švelnesnis. Leistinos kailio spalvos – balta, kreminė.

Maremano-Abrucų aviganis: charakteris

Maremano-Abrucų aviganis turi labai stiprų ganymo instinktą, tad laimingiausias jaučiasi tada, kai turi galimybę dirbti. Šios veislės šunys yra labai atsidavę savo šeimininkui, prisiriša ir prie kitų šeimos narių. Nepažįstamieji Maremano-Abrucų aviganiams nekelia jokio pasitikėjimo, todėl su jais elgiasi labai atsargiai. Šios veislės atstovai yra linkę savarankiškai priimti sprendimus, todėl dresūrai pasiduoda gana sunkiai. Jei norite turėti puikiai išauklėtą augintinį, socializacija ir dresūros pagrindais vertėtų pasirūpinti ankstyvame Maremano-Abrucų aviganio amžiuje. Pasirūpinkite, kad jaunas šuniukas susipažintų su kuo daugiau žmonių ir gyvūnų, pasistenkite, kad dresūros pamokos būtų nuoseklios ir pakankamai motyvuojančios. Nors Maremano-Abrucų aviganiams nėra būdinga agresija, tačiau šie šunys yra labai sargūs, tinkamai apmokyti šios veislės atstovai gali būti auginami namų apsaugai. Maremano-Abrucų aviganiai gali sutarti su vaikais, tačiau labai svarbu stebėti, kaip vaikai elgiasi su augintiniu – ar jo neerzina, netampo už ausų ar uodegos, ir t.t. Maremano-Abrucų aviganis namuose norėtų būti vieninteliu augintiniu – su kitais gyvūnais šios veislės atstovai sutaria tikrai ne visada.

Maremano-Abrucų aviganis: priežiūra

Maremano-Abrucų aviganiai pasižymi gana stipria sveikata, tačiau kartais pasireiškia ir tam tikrų negalavimų. Kaip ir kitus didelių veislių atstovus, Maremano-Abrucų aviganius gali kankinti klubo sąnario displazija bei kelio girnelės išnirimas. Svarbu žinoti, kad šie šunys yra jautrūs anestetikams, todėl veterinarijos gydytojai turi būti itin atsargūs atlikdami nejautrą.  Maremano-Abrucų aviganiai nėra išrankūs maistui, tačiau būtina pasirūpinti, kad mityba būtų visavertė ir užtikrinanti reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų kiekį. Geriausia šiuos šunis šerti du kartus per dieną ryte ir vakare (po valgio svarbu riboti šuns fizinį aktyvumą). Ilgas ir tankus kailis reikalauja daug priežiūros – jį patartina šukuoti bent kas antrą dieną, o šėrimosi laikotarpiu – kasdien. Jei kailis nebus pakankamai dažnai šukuojamas, susidarys sąvėlos, kurias teks pašalinti žirklėmis. Po pasivaikščiojimų miške svarbu patikrinti, ar kailyje nėra įsivėlusių šapų. Taip pat reguliariai patrumpinkite plaukus tarpupirščiuose – tai padės išvengti įvairių šapų įsivėlimo. Dažnos maudynės šiems šunims tikrai nėra reikalingos – įvertinkite tai, kad ilgas ir tankus kailis labai ilgai džiūva.

Privalumai

• Geras sarginis šuo;
• Lengvai perneša karštą ir šaltą klimatą.

Trūkumai

• Sunkiai dresuojamas;
• Nedraugiški su kitais šunimis;
• Netinkamas auginti mieste.

PatarimuPasaulis.lt