Bulterjeras – tai šuo, kuris vieniems atrodo itin simpatiškas ir mielas, o kitiems – bjaurus ir atgrasus, todėl gatvėje apeinamas iš tolo. Iš tiesų tai yra švelnus ir meilus šuo: nors jo protėviai buvo kovinės šunų veislės atstovai, tačiau šiandien bulterjerai yra auginami kaip kambariniai šunys, kurie kartais užsiima šunų vikrumo ar jėgos išbandymo sportu. Šios veislės šunys yra puikūs šeimos draugai, kurie dievina vaikus ir stipriai prisiriša prie savo šeimos. Nors jų išvaizda byloja priešingai, bulterjerams nėra būdinga agresija, taigi, pamačius šios veislės šunį tikrai nėra reikalo perbėgti į kitą gatvės pusę. Bulterjerų mylėtojai sutiks: kartą susižavėjus šios veislės šunimis, stipri simpatija išlieka visą gyvenimą.

Veislės istorija

Bulterjerų kilmės šalis – Didžioji Britanija. Šios veislės atsiradimas yra Džeimso Hinkso nuopelnas – bulterjerai buvo išveisti sukryžminus anglų buldogus su dalmatinais ir anglų baltaisiais terjerais (pastaroji veislė jau yra išnykusi). Anglų baltieji terjerai buvo naudojami pjudyti bulius – tokį vaizdą stebėdavo žiūrovai. Tokia „pramoga“ 1835 metais Anglijoje buvo uždrausta, todėl anglų baltieji terjerai liko be „darbo“. Žinoma, veislei grėsė išnykimas, todėl grupė entuziastų ėmėsi išsaugoti šią veislę ir šiek tiek ją pagerinti. Būtent taip ir atsirado bulterjerai, kuriems yra būdinga ištvermė ir atkaklumas. Bulterjerų veisėjui Džeimsui Hinksui labiausiai patiko balti bulterjerai, tačiau po Antrojo pasaulinio karo atsirado ir daugiau atspalvių. Tarptautinė kinologų federacija veislę užregistravo 1963 metais. Lietuvoje bulterjerai labai išpopuliarėjo maždaug 1990 metais. Deja, tuo laikotarpiu tai buvo tarsi „statuso“ šunys, kurie privalėjo būti pikti. Bulterjerai dažnai būdavo laikomi ypač netinkamomis sąlygomis, buvo skatinama jų agresija. Vis dėlto, agresija bulterjerams nėra būdinga ir šunys, parodantys bet kokį agresijos ženklą, parodose yra diskvalifikuojami ir negali būti veisiami.

Bulterjeras: išvaizda

Bulterjerai yra tvirto sudėjimo šunys, kurių ūgis ties ketera siekia 45-55 cm. Svoris gali svyruoti nuo 22 iki 38 kg, patelės smulkesnės už patinus. Bulterjero išskirtinis bruožas – kiaušinio formos galva. Nosies nugarėlė ir kakta sudaro puslankį, snukis yra ilgesnis nei pakaušis, siaurėjantis. Bulterjerų lūpos yra prigludusios, apatinis žandikaulis stambus, nosies šnervės plačios. Akys nedidelės, beveik trikampio formos, tamsios spalvos. Paprastai bulterjerų sąkandis yra žirkliškas, bet gali būti ir repliškas. Bulterjero krūtinė plati ir raumeninga, nugara trumpa, juosmuo iškilokas. Priekinės kojos tvirtos ir raumeningos, tiesios. Suaugusio bulterjero kojų ilgis turėtų atitikti krūtinės plotį. Ausys gana nedidelės, stačios, uodega vidutinio ilgio, į galą siaurėjanti. Kailis trumpas, tiesus, kiek šiurkštokas. Žiemą gali susiformuoti pavilnė. Kailio spalva dažniausiai yra balta, taip pat gali būti tigrinė, rusva ar trispalvė. Neleistinos spalvos – melsva ir tamsiai kaštoninė.