Bulterjeras – tai šuo, kuris vieniems atrodo itin simpatiškas ir mielas, o kitiems – bjaurus ir atgrasus, todėl gatvėje apeinamas iš tolo. Iš tiesų tai yra švelnus ir meilus šuo: nors jo protėviai buvo kovinės šunų veislės atstovai, tačiau šiandien bulterjerai yra auginami kaip kambariniai šunys, kurie kartais užsiima šunų vikrumo ar jėgos išbandymo sportu.

Šios veislės šunys yra puikūs šeimos draugai, kurie dievina vaikus ir stipriai prisiriša prie savo šeimos. Nors jų išvaizda byloja priešingai, bulterjerams nėra būdinga agresija, taigi, pamačius šios veislės šunį tikrai nėra reikalo perbėgti į kitą gatvės pusę. Bulterjerų mylėtojai sutiks: kartą susižavėjus šios veislės šunimis, stipri simpatija išlieka visą gyvenimą.

Veislės istorija

Bulterjerų kilmės šalis – Didžioji Britanija. Šios veislės atsiradimas yra Džeimso Hinkso nuopelnas – bulterjerai buvo išveisti sukryžminus anglų buldogus su dalmatinais ir anglų baltaisiais terjerais (pastaroji veislė jau yra išnykusi). Anglų baltieji terjerai buvo naudojami pjudyti bulius – tokį vaizdą stebėdavo žiūrovai. Tokia „pramoga“ 1835 metais Anglijoje buvo uždrausta, todėl anglų baltieji terjerai liko be „darbo“. Žinoma, veislei grėsė išnykimas, todėl grupė entuziastų ėmėsi išsaugoti šią veislę ir šiek tiek ją pagerinti. Būtent taip ir atsirado bulterjerai, kuriems yra būdinga ištvermė ir atkaklumas. Bulterjerų veisėjui Džeimsui Hinksui labiausiai patiko balti bulterjerai, tačiau po Antrojo pasaulinio karo atsirado ir daugiau atspalvių.

Tarptautinė kinologų federacija veislę užregistravo 1963 metais. Lietuvoje bulterjerai labai išpopuliarėjo maždaug 1990 metais. Deja, tuo laikotarpiu tai buvo tarsi „statuso“ šunys, kurie privalėjo būti pikti. Bulterjerai dažnai būdavo laikomi ypač netinkamomis sąlygomis, buvo skatinama jų agresija. Vis dėlto, agresija bulterjerams nėra būdinga ir šunys, parodantys bet kokį agresijos ženklą, parodose yra diskvalifikuojami ir negali būti veisiami.

Bulterjeras: išvaizda

Bulterjerai yra tvirto sudėjimo šunys, kurių ūgis ties ketera siekia 45-55 cm. Svoris gali svyruoti nuo 22 iki 38 kg, patelės smulkesnės už patinus. Bulterjero išskirtinis bruožas – kiaušinio formos galva. Nosies nugarėlė ir kakta sudaro puslankį, snukis yra ilgesnis nei pakaušis, siaurėjantis. Bulterjerų lūpos yra prigludusios, apatinis žandikaulis stambus, nosies šnervės plačios. Akys nedidelės, beveik trikampio formos, tamsios spalvos. Paprastai bulterjerų sąkandis yra žirkliškas, bet gali būti ir repliškas. Bulterjero krūtinė plati ir raumeninga, nugara trumpa, juosmuo iškilokas. Priekinės kojos tvirtos ir raumeningos, tiesios. Suaugusio bulterjero kojų ilgis turėtų atitikti krūtinės plotį. Ausys gana nedidelės, stačios, uodega vidutinio ilgio, į galą siaurėjanti.

Bulterjero kailis trumpas, tiesus, kiek šiurkštokas. Žiemą gali susiformuoti pavilnė. Kailio spalva dažniausiai yra balta, taip pat gali būti tigrinė, rusva ar trispalvė. Neleistinos spalvos – melsva ir tamsiai kaštoninė.

Bulterjeras: charakteris

Bulterjerai yra pasitikintys savimi šunys, pasižymintys savarankiškumu ir ištverme. Kartais gali būti kiek užsispyrę, todėl nuo vaikystės turi būti socializuojami ir dresuojami. Nors dresūrai bulterjerai yra gana imlūs, tačiau jiems kartais prireikia laiko apmąstyti, ką reiškia viena ar kita komanda. Kai kuriose situacijose gali pasirodyti, kad bulterjeras jūsų paprasčiausiai negirdi, bet jei sušlamės jo mėgstamų skanėstų pakelis, „kurtumas“ dings akimirksniu.

Tai yra labai žaismingi ir aktyvūs šunys, jiems nėra svetimos įvairios išdaigos. Bulterjerų augintojai sutiks, kad šie šunys yra tikri klounai, kurie gali praskaidrinti net ir pačią niūriausią dieną!

Bulterjerai prisitaiko gyventi ir nuosavame name, ir bute – svarbiausia yra tai, kad jam būtų skiriama pakankamai laiko.

Šios veislės šunys puikiai sutars su vaikais ar gyvūnais. Bulterjerams nėra būdinga provokuoti konfliktą, todėl su draugiškais augintiniais susigyvens be jokių sunkumų.

Bulterjeras: priežiūra

Norintys įsigyti bulterjerą, turėtų rinktis patikimą veislyną, kuriame veisiamiems šunims yra atliekami reikalingi tyrimai. Tai gali padėti išvengti įvairių bulterjerams būdingų sveikatos sutrikimų (pavyzdžiui, kurtumo, kuris gali būti paveldimas). Bulterjerų sveikata yra gana stipri: tai yra ištvermingi šunys, kurie gali prisitaikyti prie įvairių gyvenimo sąlygų.

Maistui bulterjerai nėra labai išrankūs, tačiau kartais gali pasireikšti alergija. Būtina parinkti tinkamą pašarą – tai gali būti aukštos kokybės sausas maistas ar žalia mėsa (paskutiniu metu vis labiau populiarėja šunų šėrimas RAW mitybos principu).

Bulterjero kailis nereikalauja ypatingos priežiūros – pakanka kasdien pašukuoti specialiu šepečiu. Šios veislės šunys šeriasi gana negausiai. Maudyti bulterjerą reikėtų saikingai – kai susitepa kailis. Vieni bulterjerai balas ir purvynus apeina iš tolo, o kiti su mielu noru niurkstosi purve.

Lauke bulterjerai jaučiasi puikiai bet kokiu oru – lietus ar sniegas paprastai labiau gąsdina šeimininkus nei šios veislės šunis. Svarbu yra tai, kad lauke būtų praleidžiama pakankamai laiko – tokiu atveju bulterjeras namuose bus ramus.

Nors šių šunų dresūra kartais reikalauja tikrai nemažai kantrybės, tačiau tikrai galima atrasti veiklą, kuri bulterjerui patiktų, ir padėtų dar labiau sustiprinti ryšį su šeimininku. Bulterjerą gali sudominti šunų vikrumo sportas (Agility), bėgimas (Canicross), ir t.t.

Privalumai

• Geras sarginis šuo;
• Nereikia daug priežiūros;

Trūkumai

• Sunkiai dresuojamas;
• Kanda retai, tačiau taip nutikus, gali labai sužaloti;
• Linkę į: paveldimą kurtumą, širdies ligas, odos uždegimus, inkstų nepakankamumą.