Leonbergeris (Leonberger)

Leonbergeris (Leonberger)

Veislė: Leonbergeris
Kilmės šalis: Vokietija
Paskirtis: Namų šuo
Spalvos: Kailis gali būti geltonas, raudonas, rausvai rudas, smėlinis, gali turėti juodų dėmių. Ir kalės, ir patinai visada turi juodą „kaukę“ ant snukio
Charakteris Draugiškas, ramus, kantrus, supratingas, ištikimas, paklusnus, mylintis, bebaimis, lengvai prisitaikantis
Ūgis: 65-80 cm
Svoris: 45-78 kg
Ilgaamžiškumas: 7-10 metų
Kiti pavadinimai: Leonberger
Hipoalerginis: Ne
Vados dydis:  

Leonbergeris – didingos išvaizdos šuo, kuris yra labai ramus ir draugiškas. Šios veislės šunys labai vertina savo šeimininkus, su jais eitų nors ir į pasaulio kraštą. Leonbergeriai labai draugiški su vaikais, su jais elgiasi labai švelniai. Šie šunys be reikalo neloja, nesivelia į peštynes su kitais šunimis, sutaria su namuose esančiais augintiniais. Jei ieškote „meškiškos“ išvaizdos kompaniono, su kuriuo galėtumėte leistis į ilgus pasivaikščiojimus, leonbergeris – kaip tik jums!

leonbergeris Leonbergerleonbergeris Leonberger

Veislės istorija

Leonbergo miesto tarybos narys Heirig Essig 1830 metais nusprendė išvesti tokią šunų veislę, kurios atstovai būtų labai panašūs į liūtą, vaizduojamą miesto herbe. Numatytoje veisimo programoje iš pradžių dalyvavo juodai baltas niūfaundlendas ir senbernaras, o vėliau nuspręsta įlieti ir Pirėnų kalnų šuns kraujo. Pirmasis veislės atstovas, kuriam buvo suteiktas leonbergerio veislės vardas, gimė 1846 metais. Veislės gyvavimo pradžioje leonbergeriai saugojo galvijus arba tempė krovinius. Nors  veislė buvo sulaukusi gana didelio susidomėjimo, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo buvo likę vos penki kilmės dokumentus turintys leonbergeriai. Vėliau imtasi veislės atgaivinimo, tačiau po Antrojo pasaulinio karo liko ne ką daugiau grynaveislių šunų – vos aštuoni leonbergeriai. Būtent šie veislės atstovai ir yra dabartinių leonbergerių protėviai. Šiuo metu veislė didžiausio susidomėjimo sulaukia Vokietijoje, Prancūzijoje, taip pat ir Skandinavijos šalyse. Po Antrojo pasaulinio karo veislės populiarumas ėmė augti itin sparčiai, tad šiandien galima pasidžiaugti, kad visame pasaulyje yra tikrai nemažai leonbergerių. Dabar šios veislės atstovai neretai dalyvauja gelbėjimo operacijose (gelbėja skęstančius), taip pat dirba terapiniais šunimis. Šiuolaikinis leonbergeris yra puikus šeimos šuo, kuris puikiai pritaiko prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų. Pirmasis veislės standartas buvo sudarytas 1949 metais, o 1996 m. buvo atnaujintas.

Leonbergeris (Leonberger)Leonbergeris (Leonberger)

Leonbergeris: išvaizda

Leonbergeris stambus ir elegantiškas šuo. Patinų aukštis ties ketera siekia 72-80 cm, kalių – 65-75 cm. Kalės paprastai sveria 45-60 kg, patinai – 60-78 kg. Kaukolė kupolo formos, akys rudos, žvilgsnis gilus, draugiškas. Kaklas tvirtas ir raumeningas, be odos nuokarų. Ausys vidutinio dydžio, nukarusios. Kailis vidutinio ilgio, ne per standus ir ne per minkštas, atsparus vandeniui. Patinai turi ypatingai storą kailį kaklo ir krūtinės ląstos srityse, šie „karčiai“ galutinai susiformuoja šuniui sulaukus ketverių metų amžiaus. Kalių „karčiai“ ne tokie įspūdingi kaip patinų. Uodega  išaugusi žemai, apaugusi tankiais plaukais. Kailis gali būti geltonas, raudonas, rausvai rudas, smėlinis, gali turėti juodų dėmių. Ir kalės, ir patinai visada turi juodą „kaukę“ ant snukio. Leonbergeris tarp kojų pirštų turi plėves, kurios gelbsti šuniui plaukiant ir nardant.

4.9375 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 (8 balsai (-ų))
loading...

Šunų veislės pagal abėcėlę