Pirėnų aviganis – nedidelis, bet labai ištvermingas šuo. Šios veislės augintiniai yra labai imlūs dresūrai ir puikūs šeimos draugai, kurie lengvai prisitaiko prie įvairių gyvenimo sąlygų, ir džiaugiasi galėdami keliauti kartu su šeimininku. Nors šiuo metu veislė nesipuikuoja populiariausiųjų sąraše, tačiau tikrai be reikalo – toks augintinis puikiai tiks kiekvienai šeimai, norinčiai turėti puikiai išauklėtą ir ištikimą augintinį.

Veislės istorija

Iki pat XX amžiaus pradžios oficialiuose rašytiniuose šaltiniuose Pirėnų aviganiai beveik nebuvo minimi, tačiau spėjama, kad veislė skaičiuoja jau ne vieną šimtmetį. Yra žinoma, kad Pirėnų aviganiai XVIII amžiuje jau gyveno Prancūzijoje, o šių šunų „giminaičiais“ yra laikomi katalonų aviganiai. Šios veislės šunų išvaizda gali kiek skirtis, priklausomai nuo to, iš kokios konkrečios vietovės jie yra kilę, tačiau visiems veislės atstovams yra būdingas toks pat charakteris ir elgesys. Pirmasis Pirėnų aviganių veislės standartas buvo paskelbtas 1921 metais, ir nuo to laiko veislė beveik visiškai nepakito. Lietuvoje šios veislės šunys yra tikra retenybė.

Pirėnų aviganis: išvaizda

Pirėnų aviganiai yra nedideli šunys – patinų aukštis ties ketera siekia 45-48 cm, kalyčių – 38-46 cm. Šių šunų svoris paprastai svyruoja nuo 8 iki 15 kilogramų. Pirėnų aviganio kaulų struktūra tvirta, bet ne masyvi, raumenys liesi. Kaklas gana ilgas, išlenktas, elegantiškai įsiliejantis į pečių liniją. Viršutinė kūno dalis labai tvirta ir raumeninga, juosmuo išlenktas, kūnas stačiakampio formos. Galva nedidelė, trikampio formos, viršugalvyje kaukolė beveik plokščia.  Ausys gana trumpos, vidutinio pločio, turi būti ne per daug arti viena kitos. Europos Sąjungos šalyse Pirėnų aviganių ausys nėra kerpamos, nėra stačios, turi būti laikomos nuleistos galvos šonuose. Akys migdolo formos, dažniausiai būna rudos spalvos (mėlynos akys yra leistinos tik tada, jei šuns kailio spalva yra marmurinė). Ir vieno, ir kito atspalvio akys turi būti su tamsiais apvadais. Nasrai šiek tiek trumpesni nei kaukolė, tiesūs, siauri. Nosis visada yra juodos spalvos, lūpos labai prigludusios, įtemptos – susidaro įspūdis, kad Pirėnų aviganis nuolat šypsosi. Pageidautina, kad Pirėnų aviganio sąkandis būtų žirkliškas. Uodega vidutinio ilgio, gauruota, išaugusi žemai, formuojanti kablio formą. Kailis ant uodegos gali būti vidutinio ilgio arba ilgas, tankus, lygus arba šiek tiek banguotas. Visą kūną dengiantis kailis tankus, vilnonės tekstūros. Ant strėnų ir šlaunų esantis kailis yra dar tankesnis nei kitose kūno vietose. Šiuo metu yra skiriami trys Pirėnų aviganių kailio tipai, nuo kurių priklauso kailio ilgis.  Leistinos kailio spalvos: marga, juoda, rusva, pilka, melsva, juoda su baltomis dėmėmis, marmurinė. Iš šiurkštaus Pirėnų aviganio kailio gali susiformuoti virvelės.

Pirėnų aviganis: charakteris

Pirėnų aviganiai yra labai atsidavę šunys, vertinantys visus šeimos narius. Šios veislės augintiniai noriai bendrauja ir su vaikais, ir su suaugusiaisiais, tačiau nepažįstami žmonėms Pirėnų aviganiams nekelia jokio pasitikėjimo. Kai kurie šios veislės atstovai yra gana triukšmingi, apie atvykėlius pranešantys lojimu. Nuo pat mažumės labai svarbu pasirūpinti augintinio socializacija bei dresūros pagrindais, nes tai padės išvengti nepageidaujamo elgesio. Pirėnų aviganiai yra labai energingi šunys, kurie niekada neatsisako įvairios aktyvios veiklos. Šių šunų labai stiprus ganymo instinktas – ne veltui Pirėnų aviganiai ir šiandien yra vertinami kaip patikimi avių bandų saugotojai ir ganytojai. Pirėnų aviganiai gali būti auginami ir kaip darbiniai šunys, ir kaip namų kompanionai – galite būti tikri, kad augintinis prisitaikys prie įvairių gyvenimo sąlygų. Pirėnų aviganiai yra labi draugiški, puikiai jaučiantys šeimininko emocijas, todėl toks augintinis niekada nebus įkyrus ar be perstojo reikalaujantis dėmesio, jei tam nebūsite nusiteikę.

Pirėnų aviganis: priežiūra

Pirėnų aviganiai nėra labai populiari šunų veislė, o tai visada teigiamai atsiliepia veislės atstovų sveikatai. Pirėnų aviganiai yra gana sveika veislė, vidutinė šių šunų gyvenimo trukmė siekia 15-17 metų. Vis dėlto, kartais pasitaiko ir tam tikrų paveldimų sveikatos sutrikimų – Pirėnų aviganiai gali sirgti klubo sąnario displazija, epilepsija, širdies ligomis ir progresuojančia tinklainės atrofija. Rinkdamiesi veislyną būtinai pasidomėkite, kokie tyrimai buvo atlikti parduodamų šuniukų tėvams, nes tai gali padėti išsirinkti genetinių ligų nepaveldėjusį augintinį. Pirėnų aviganiai nėra labai išrankūs maistui, tačiau svarbu parinkti tinkamą pašarą ir jį normuoti, nes augintinis gali imti tukti. Pirėnų aviganio kailio priežiūra nėra labai sudėtinga, tačiau ji pareikalaus šiek tiek jūsų laiko ir pastangų. Rekomenduojama kailį šukuoti bent kartą per savaitę, nes tai padės pašalinti negyvus plaukus, ir teigiamai veiks augintinio kraujotaką. Jei kailis yra pernelyg šiurkštus ir sunkiai iššukuojamas, galite jį šiek tiek sudrėkinti ir sutepti specialiomis priemonėmis. Šios veislės šunims taip pat yra reikalingas reguliarus kailio trimingavimas – tą patartina atlikti bent kelis kartus per metus. Išmokę tai tinkamai atlikti, kailį galėsite triminguoti namuose, tačiau parodų dalyvių šeimininkai dažniausiai renkasi profesionalias šunų kirpyklas. 

Privalumai

• Draugiškas su vaikais;
• Lengvai dresuojamas;
• Lengvai perneša šaltį.

Trūkumai

• Reikalingas didelis fizinis aktyvumas;
• Mėgsta paloti.

PatarimuPasaulis.lt