Pirėnų aviganis – nedidelis, bet labai ištvermingas šuo. Šios veislės augintiniai yra labai imlūs dresūrai ir puikūs šeimos draugai, kurie lengvai prisitaiko prie įvairių gyvenimo sąlygų, ir džiaugiasi galėdami keliauti kartu su šeimininku. Nors šiuo metu veislė nesipuikuoja populiariausiųjų sąraše, tačiau tikrai be reikalo – toks augintinis puikiai tiks kiekvienai šeimai, norinčiai turėti puikiai išauklėtą ir ištikimą augintinį.

Veislės istorija

Iki pat XX amžiaus pradžios oficialiuose rašytiniuose šaltiniuose Pirėnų aviganiai beveik nebuvo minimi, tačiau spėjama, kad veislė skaičiuoja jau ne vieną šimtmetį. Yra žinoma, kad Pirėnų aviganiai XVIII amžiuje jau gyveno Prancūzijoje, o šių šunų „giminaičiais“ yra laikomi katalonų aviganiai. Šios veislės šunų išvaizda gali kiek skirtis, priklausomai nuo to, iš kokios konkrečios vietovės jie yra kilę, tačiau visiems veislės atstovams yra būdingas toks pat charakteris ir elgesys. Pirmasis Pirėnų aviganių veislės standartas buvo paskelbtas 1921 metais, ir nuo to laiko veislė beveik visiškai nepakito. Lietuvoje šios veislės šunys yra tikra retenybė.

Pirėnų aviganis: išvaizda

Pirėnų aviganiai yra nedideli šunys – patinų aukštis ties ketera siekia 45-48 cm, kalyčių – 38-46 cm. Šių šunų svoris paprastai svyruoja nuo 8 iki 15 kilogramų. Pirėnų aviganio kaulų struktūra tvirta, bet ne masyvi, raumenys liesi. Kaklas gana ilgas, išlenktas, elegantiškai įsiliejantis į pečių liniją. Viršutinė kūno dalis labai tvirta ir raumeninga, juosmuo išlenktas, kūnas stačiakampio formos. Galva nedidelė, trikampio formos, viršugalvyje kaukolė beveik plokščia.  Ausys gana trumpos, vidutinio pločio, turi būti ne per daug arti viena kitos. Europos Sąjungos šalyse Pirėnų aviganių ausys nėra kerpamos, nėra stačios, turi būti laikomos nuleistos galvos šonuose. Akys migdolo formos, dažniausiai būna rudos spalvos (mėlynos akys yra leistinos tik tada, jei šuns kailio spalva yra marmurinė). Ir vieno, ir kito atspalvio akys turi būti su tamsiais apvadais. Nasrai šiek tiek trumpesni nei kaukolė, tiesūs, siauri. Nosis visada yra juodos spalvos, lūpos labai prigludusios, įtemptos – susidaro įspūdis, kad Pirėnų aviganis nuolat šypsosi. Pageidautina, kad Pirėnų aviganio sąkandis būtų žirkliškas. Uodega vidutinio ilgio, gauruota, išaugusi žemai, formuojanti kablio formą. Kailis ant uodegos gali būti vidutinio ilgio arba ilgas, tankus, lygus arba šiek tiek banguotas. Visą kūną dengiantis kailis tankus, vilnonės tekstūros. Ant strėnų ir šlaunų esantis kailis yra dar tankesnis nei kitose kūno vietose. Šiuo metu yra skiriami trys Pirėnų aviganių kailio tipai, nuo kurių priklauso kailio ilgis.  Leistinos kailio spalvos: marga, juoda, rusva, pilka, melsva, juoda su baltomis dėmėmis, marmurinė. Iš šiurkštaus Pirėnų aviganio kailio gali susiformuoti virvelės.