Bolonės bišonai yra protingi ir prieraišūs šunys, kurie tampa puikiais šeimos bičiuliais. Šios veislės šunys yra labai energingi ir sumanūs, instinktyviai jaučia grėsmę ir yra visada pasiruošę ginti savo šeimininką. Nors Bolonės bišonai yra nedideli, tačiau jie tokiais tikrai nesijaučia – šiems šunims yra būdingas didelis pasitikėjimas savimi (baikščių Bolonės bišonų pasitaiko gana retai). Bolonės bišonai puikiai sutaria su įvairaus amžiaus žmonėmis, taip pat ir su įvairiais gyvūnais. Jei norite turėti ištikimą draugą, šios veislės augintinis – kaip tik jums.

Veislės istorija

Tiksli Bolonės bišonų kilmė nėra žinoma, tačiau spėjama, kad jie galėjo kilti iš pietų Italijos ir Maltos bišonų. Kai kurių šaltinių duomenimis, Bolonės bišonai yra kilę iš Italijos miesto Bolonijos, tačiau spėjama, kad veislė yra senesnė ir kilo iš Balearų salų (iš čia šie šunys galėjo būti nugabenti į Boloniją). Tikėtina, kad veislė egzistavo dar XI amžiuje arba dar seniau. Renesanso metais veislė buvo labai populiari Prancūzijoje ir Italijoje, Bolonės bišonus vaizdavo žymūs dailininkai, tokie kaip Ticiano, Francisco Goya ir kiti. Renesanso laikotarpiu Bolonės šunys buvo laikomi ypatinga dovana, juos augino išimtinai tik aukštuomenės atstovai. Į Angliją pirmieji Bolonės bišonai atkeliavo prieš maždaug du šimtmečius iš Kanarų salų. Šiandien šios veislės šunys yra auginami kaip dekoratyviniai augintiniai, dalyvaujantys parodose, arba kaip šeimos bičiuliai. Nors Bolonės bišonai pavergia ne tik savo išvaizda, bet ir charakteriu, tačiau šios veislės šunys yra gana reti. Siekiama, kad veislė įgytų didesnį populiarumą, tačiau nėra aišku, ar pavyks tai įgyvendinti.

Bolonės bišonas: išvaizda

Bolonės bišonai yra nedideli šunys: patinų aukštis ties ketera siekia 27-30,5 cm, patelių – 25,5-28 cm. Svoris paprastai siekia 3-4 kg. Aukštis ties ketera yra beveik lygus šuns ilgiui, todėl siluetas primena kvadratą. Bolonės bišonai yra tvirtai sudėti, raumeningi. Jiems būdingas ilgas baltos spalvos kailis, kuris dengia visą kūną. Ausys yra nutolusios viena nuo kitos, suteikia šuniui kampuotą išvaizdą. Akys didelės, apvalios, ryškios, akių vokai juodos spalvos. Nosis nedidelė, suplota, juoda, lūpos ir antakiai taip pat juodos spalvos. Uodega laikoma aukštai virš nugaros. Bolonės bišonų kailis turi būti skaisčiai baltos spalvos, be jokių dėmių ar žymių. Parodose dalyvauja natūralios išvaizdos šunys. Šios veislės šunų kailis yra laikomas hipoalerginiu.

Bolonės bišonas: charakteris

Bolonės bišonai yra labai draugiški, jie mielai bendrauja ir su savo šeimos nariais, ir su nepažįstamaisiais. Agresija šios veislės šunims nėra būdinga, jie puikiai sutaria su vaikais ir įvairiais naminiais gyvūnais. Jei Bolonės bišonai yra anksti socializuojami ir užsiimama jų dresūra, tokiu atveju galima būti tikriems, kad jokių elgsenos problemų tikrai nebus. Bolonės bišonai mokosi noriai, labai greitai perpranta naujas komandas. Jei augintinį tinkamai motyvuosite, jis galės išmokti ne tik bendrojo paklusnumo komandų, bet taip pat ir įvairių triukų. Dažniausiai šie šunys savo skardžiu lojimu praneša šeimininkams apie atvykėlius, tačiau su svečiais jie visada skuba susidraugauti. Bolonės bišonai yra aktyvūs, tačiau nereikalaujantys labai ilgų pasivaikščiojimų – dažniausiai pakanka vos 10-20 minučių. Vis dėlto, šie šunys tikrai neatsisakys ir ilgų pasivaikščiojimų – juk svarbiausia, kad laikas būtų leidžiamas kartu su šeimininku. Bolonės bišonas gali gyventi ir bute, ir nuosavame name – svarbiausia, kad šuniui būtų skiriama pakankamai laiko ir dėmesio. Šios veislės šunys sunkiai pakelia vienatvę, todėl nerekomenduojama ilgai palikti vienus. Galite būti užtikrinti, kad Bolonės bišonas puikiai prisitaikys kelionės metu, tad tuo atveju, jei turite galimybę, šunį pasiimkite kartu su savimi.

Bolonės bišonas: priežiūra

Bolonės bišonai yra sveika šunų veislė, kuri būdingų ligų praktiškai neturi. Jei augintinis yra tinkamai prižiūrimas, jis gali gyventi maždaug 12-14 metų ar dar ilgiau. Labai svarbu pasirinkti patikimą veislyną, kuris galėtų pasiūlyti sveikus šuniukus, todėl visada būtina pasidomėti šuniukų tėvų sveikatos istorija. Kai kurie Bolonės bišonai yra išrankūs maistu, todėl įtikti tokiam augintiniui gali būti gana sudėtinga. Vis dėlto, išradinėti dviračio tikrai nereikia – paprasčiausiai dubenėlį su nesuėstu pašaru reikėtų patraukti ir pasiūlyti tik po maždaug 10 valandų. Paprastai tai išsprendžia ne tik Bolonės bišonų, bet ir kitų šunų veislių nevalgumo problemą. Svarbu pasirūpinti, kad augintinio pašaras būtų tinkamas – jei tokį atrasite, jo tikrai nereikėtų keisti. Pašaro kiekį rekomenduojama normuoti ir pasirūpinti, kad augintinis gautų pakankamą fizinį krūvį. Kailio priežiūra pareikalaus tikrai nemažai dėmesio – jį rekomenduojama šukuoti kasdien. Po pasivaikščiojimo lauke svarbu apžiūrėti, ar kailyje nėra įsivėlusių šapų. Bolonės bišonų kailis gana greitai susivelia, todėl gali tekti naudoti specialias priemones, leidžiančias paprasčiau iššukuoti sąvėles. Šerius tarp letenų pirštų rekomenduojama reguliariai patrumpinti – tai padės išvengti uždegimų, kuriuos gali sukelti patekę nešvarumai. Taip pat rekomenduojama pašalinti šerius iš ausų kanalų.

Leonbergeris (Leonberger)

Dalmatinas (Dalmatian)

Vokiečių Kurtsharas…

Australų aviganis…

Ispanų vandens šuo…

Toza (Tosa Inu)