Nykštukinis bulterjeras – prieraišus ir energingas šuo, kuris žavi savo žaismingumu. Šios veislės šunys mielai bendrauja su vaikais ir draugiškai nusiteikusiais gyvūnais, niekada neprovokuoja konfliktų, nerodo agresijos. Nykštukiniai bulterjerai yra aktyvesni nei standartiniai bulterjerai, žaidimais juos galima sudominti praktiškai visur ir visada. Nors kai kuriems žmonėms nėra priimtina šių šunų išvaizda, ir manoma, kad bulterjerai yra agresyvūs, tačiau tai tikrai nėra tiesa – tai yra mieli ir geraširdžiai augintiniai, kurie tampa puikiais šeimos draugais. Teigiama, kad nykštukiniai bulterjerai, ypač kalės, gali būti puikiomis vaikų „auklėmis“ – šie šunys mielai dūks ir vartysis su vaikais, o pavargę palaimingai užmigs vienoje lovoje.

Veislės istorija

Bulterjerai buvo išveisti sukryžminus anglų buldogus, senuosius anglų terjerus ir dalmatinus. Tikėtasi, kad nauja šunų veislė bus dar tinkamesnė šunų kautynėms, nes devynioliktojo amžiaus pradžioje toks šunų „sportas“ buvo itin populiarus. Vis dėlto, paaiškėjo, kad bulterjerai nėra tokie puikūs kovotojai, kokių buvo tikėtasi. 1860 metais balti bulterjerai buvo ypač madingi, tačiau baltos spalvos šunys neretai gimdavo kurti. Taigi, imtasi priemonių, kad būtų galima tai ištaisyti – bulterjerai buvo kryžminami su Stafordšyro terjerais, ir dėl to atsirado naujų kailio atspalvių. Tai lėmė ne vien tik kailio spalvų pokyčius: iki tol bulterjerų ausys buvo kerpamos, o po šio šunų sukryžminimo ausys tapo natūraliai stačios.

XIX amžiaus pradžioje buvo pastebėta, kad ir grynaveislių bulterjerų vadose kartais gimsta už savo brolius ir seses kur kas mažesni šuniukai. Iš pradžių šiuos šunis buvo bandoma brokuoti, nes jie visiškai netiko kovoms, tačiau vėliau pastebėta, kad jų išvaizda ir darbinės savybės yra ne ką prastesnės nei didesnių bulterjerų. Nykštukiniai bulterjerai buvo talentingi žiurkių gaudytojai, todėl galėjo pasitarnauti kitoje veikloje. 1939 metais Didžiosios Britanijos kinologų klubas nykštukinius bulterjerus pripažino kaip atskirą veislę.

Nykštukinis bulterjeras: išvaizda

Nykštukinių bulterjerų ūgis turi būti ne didesnis nei 35,5 cm, svoris paprastai siekia 8-15 kilogramų (patelės yra smulkesnės nei patinai). Nors nykštukiniai bulterjerai yra gana nedideli, tačiau jų kūnas yra tvirtas ir raumeningas. Nugara trumpa ir stipri, juosmens dalyje šiek tiek gaubta, krūtinė plati ir raumeninga. Kojos gana trumpos, tiesios. Uodega išaugusi žemai, gana trumpa, į galą siaurėjanti. Nykštukinių bulterjerų galva yra kiaušinio formos, ant kaukolės paviršiaus nėra įdubimų. Tarp ausų kakta plokščia, galvos profilis šiek tiek lenktas. Akys nedidelės ir siauros, beveik trikampio formos, tamsios. Ausys yra gana arti viena kitos, stačios, nedidelės. Dantys gana stambūs, sąkandis gali būti žirkliškas arba repliškas. Nykštukinių bulterjerų kailis yra trumpas, šiurkštokas, bet blizgus. Kailis gali būti baltos, rusvos, rausvos, tigrinės spalvos arba trispalvis. Nepageidaujama melsva arba tamsiai kaštoninė spalva.

Nykštukinis bulterjeras: charakteris

Nykštukinis bulterjeras yra energingas ir trykštantis azartu, todėl toks augintinis yra tinkamas tik aktyviems žmonėms. Šios veislės šunims patinka ir ilgi pasivaikščiojimai, ir bėgiojimas, ir žaidimai su kamuoliuku – tereikia pasiūlyti įdomią veiklą, ir nykštukinis bulterjeras tam tikrai „pasirašys“!

Nykštukiniams bulterjerams nėra būdinga agresija, tačiau šuns charakteris visada priklauso nuo to, kaip šuo yra auklėjamas. Kaip ir kitų veislių šunims, nykštukiniams bulterjerams yra reikalinga ankstyva socializacija ir dresūros pamokos. Nors šie šunys kartais gali būti gana užsispyrę, tačiau nuosekli dresūra ir šeimininko atkaklumas tikrai padės tinkamai išauklėti šunį. Nors nykštukinių bulterjerų augintojai neretai teigia, kad žmonės nuo šių šunų dažnai traukiasi į šalį, tačiau nuostata, kad tai yra agresyvi šunų veislė, yra klaidinga. Iš arčiau pažinę nykštukinius bulterjerus sutinka, kad bijoti šių šunų tikrai nėra reikalo – paprastai jie yra draugiški su visais sutiktaisiais.

Nykštukinis bulterjeras: priežiūra

Gali būti paveldimas kurtumas, inkstų ligos, širdies ligos, girnelės problemos, todėl veisėjus vertėtų rinktis itin atsakingai. Baltiems nykštukiniams bulterjerams kurtumas pasitaiko dažniau nei kitų spalvų šios veislės šunims.

Bulterjero priežiūra nėra labai sudėtinga – jie nėra lepūs, gerai pritaiko prie įvairių sąlygų, maistui nėra išrankūs. Kai kurie nykštukiniai bulterjerai gali būti alergiški, tokiu atveju reikėtų parinkti specialų veterinarinį pašarą. Maistą vertėtų normuoti – nykštukiniai bulterjerai ėda labai noriai, todėl gali imti tukti.

Šios veislės šunų kailis nėra ilgas, todėl lengvai prižiūrimas. Pakanka kasdien šiek tiek pašukuoti bulterjerą – tai padės išvengti kailio ant grindų ir baldų. Šios veislės šunys šeriasi du kartus per metus, tačiau gana negausiai.

Nykštukiniai bulterjerai yra tikras energijos užtaisas – jie gali būti aktyvūs ne vien tik lauke, bet taip pat ir namuose. Svarbu pasirūpinti, kad šuo pakankamai išsikrautų lauke – tai užtikrins ramybę namuose. Taip pat vertėtų lankyti dresūros pamokas – nors nykštukiniai bulterjerai yra gana užsispyrę, tačiau tikrai gali būti išmokomi paklusnumo ir gerų manierų. Šios veislės šunims taip pat gali tikti įvairus aktyvus šunų sportas, pavyzdžiui, Agility.

Privalumai

• Geras sarginis šuo;
• Nereikia daug priežiūros;

Trūkumai

• Sunkiai dresuojamas;
• Gali būti nedraugiškas su kitais šunimis ir naminiais gyvūnais.