Triušinis taksas – mažiausias šios veislės šunų atstovas. Triušinius, kaip ir nykštukinius taksus, išveisė selekcininkai, siekę sumažinti šuns proporcijas. Kaip jau sako pats veislės pavadinimas, triušiniai taksai buvo išveisti medžioti triušius. Vis dėlto, bėgant laikui šios veislės šunys tapo šeimos šunimis, kurie pakelia nuotaiką net ir patiems didžiausiems paniurėliams. Triušinis taksas yra nedidelis, tačiau labai protingas ir sumanus augintinis. Šios veislės šunys tiesiog negali pakęsti grubaus elgesio, todėl jiems yra reikalingi gana švelnūs ir pozityvūs šeimininkai, kurie žino, kaip motyvuoti augintinį.

Veislės istorija

Panašūs į taksus šunys buvo vaizduojami senoviniuose Meksikos ir Egipto meno dirbiniuose, tačiau negalima vienareikšmiškai teigti, kad tai ir buvo taksų protėviai. Taip pat panašių šunų palaikai buvo rasti maždaug 2000 metų senumo laivo liekanose (Italijoje). Šios veislės atsiradimas yra siejamas su XV amžiaus Vokietija, kur taksai buvo išveisti kaip medžioklinė veislė. Pirmasis taksų veislės standartas buvo aprašytas 1879 metais, o taksų mylėtojų klubas buvo įkurtas praėjus dar devyneriems metams. Anglijoje veislė labai greitai veislė išpopuliarėjo – čia šiuos šunis atgabeno princas Albertas. Taip pat panašiu metu taksai buvo nugabenti ir į Ameriką. Deja, dėl savo vokiškos kilmės Pirmojo Pasaulinio karo metais taksai prarado populiarumą. Laimei, šiandien išankstinių nuostatų atsisakyta, todėl triušiniai taksai yra dažnai auginami kaip šeimos bičiuliai ar talkininkai medžioklės metu (šios veislės šunys naudojami triušių traukimui iš olų).

Triušinis taksas: išvaizda

Triušinio takso ūgis ties ketera siekia 10-15 cm, svoris – iki 3,5 kg, krūtinės apimtis – iki 30 cm. Kūnas ilgas, raumeningas. Krūtinė gili, plati, nugara tiesi ir tvirta. Kojos trumpos ir tvirtos, letenos plačios. Uodega ties pagrindu gana stora, į galą siaurėjanti. Galva ilga, link nosies galiuko smailėjanti. Nosies galiukas gali būti juodos arba tamsiai rudos spalvos, priklausomai nuo kailio atspalvio. Akys vidutinio dydžio, migdolo formos, tamsiai rudos spalvos. Ausys išaugusios aukštai, kabančios, užapvalintais galais. Kailis gali būti trumpas, ilgas arba šiurkštus. Šiurkščiakailiams taksams būdingi ūsai, nedidelė barzdelė ir tankūs antakiai. Ilgakailių taksų kailis minkštas, lengvai prigludęs, gali būti šiek tiek pasibangavęs. Sprando, liemens, ausų, galinių kojų ir uodegos srityse kailis yra ilgesnis. Trumpaplaukių taksų kailis trumpas, glotnus ir švelnus. Galimos įvairios spalvų variacijos: taksai gali būti vienspalviai (nuo geltono iki raudono atspalvio), elnio ar sabalo atspalvio, dvispalviai (pilka kailio spalva su baltomis dėmėmis ant galūnių), arlekino arba marmuro spalvų.