Faraonų šuo (Pharaoh Hound)

Faraonų šuo (Pharaoh Hound)

Veislė: Faraonų šuo
Kilmės šalis: Malta
Paskirtis: Namų šuo, medžioklinis šuo
Spalvos: Sodri rausvai ruda, rudai auksinė
Charakteris Aktyvus, meilus, žaismingas, protingas, budrus. Nelepus, neišrankus maistui ir gyvenimo sąlygoms
Ūgis: 53-63,5 cm
Svoris: 18-27 kg
Ilgaamžiškumas: 12-14 metų
Kiti pavadinimai: Pharaoh Hound, Kelb tal-Fenek
Hipoalerginis: Ne
Vados dydis:  

Faraonų šuo yra protingas ir nepriklausomas, puikiai sutariantis su savais, tačiau nepažįstamuosius vertinantis gana atsargiai. Vaikus faraonų šunys laiko puikiais kompanionais, su kuriais mielai užsiima įvairia veikla. Kartais faraonų šuo gali būti šiek tiek užsispyręs, jam yra tinkama tik pozityvi dresūra – šios veislės šunys labai jautriai reaguoja į fizines bausmes. Faraonų šuo yra labai sportiškas, jis mielai įveiks ilgas distancijas kartu su savo šeimininku. Taigi, šios veislės šuo gali būti tikrai puikus dviratininkų ar bėgikų palydovas.

Faraonų šuo (Pharaoh Hound)Faraonų šuo (Pharaoh Hound)

Veislės istorija

Faraonų šunys yra laikomi nacionaline Maltos šunų veisle. Vietiniai gyventojai šiuos šunis vadina „Kalb tal-Fenek“, kas išvertus į lietuvių kalbą reikštų „triušių šuo“. Nors dažnai manoma, kad faraonų šunys yra kilę iš Egipto, tačiau tai nėra tiesa. DNR tyrimų duomenys rodo, kad šios veislės šunys neturi jokių sąsajų su senovės Egiptu, nors pavadinimas byloja visai ką kita. Į Didžiąją Britaniją pirmieji faraonų šunys buvo atgabenti 1920 metais, tačiau nesusilaukė palikuonių. Praėjus keturiems dešimtmečiams čia buvo įvežta dar keletas šunų. Pirmosios faraonų šuniukų vados Didžiojoje Britanijoje gimė 1963 metais, kinologų klubas šią veislę pripažino 1974 metais. Iki šių dienų faraonų šunys yra naudojami medžioklei – šios veislės šunys yra labai vertinami dėl gerai išvystytų juslių – uoslės, klausos ir regos (faraonų šunys gali medžioti ir tamsoje). Pirmieji faraonų šunys Lietuvą pasiekė gana vėlai – 1998 metais. Šiuo metu mūsų šalyje užregistruotos kelios dešimtys šios veislės šunų.

faraonu suo Pharaoh Houndfaraonu suo Pharaoh Hound

Faraonų šuo: išvaizda

Faraonų šuo – gana aukštas ir grakštus. Idealus patinų ūgis – nuo 56 iki 63,5 cm, patelių – nuo 53 iki 61 cm. Faraonų šuo paprastai sveria nuo 18 iki 27 kg. Šios veislės šunų snukis yra gana ilgas (ilgesnis už kaukolę), perėjimas nuo kaktos iki snukio nėra ryškus. Žandikauliai tvirti, sąkandis žirkliškas. Akys ovalios, gintaro spalvos, žvilgsnis skvarbus ir išmintingas. Ausys išaugusios vidutiniame aukštyje, didelės, kai šuo susidomėjęs, laikomos pakeltos. Kaklas ilgas ir raumeningas, šiek tiek išlenktas. Krūtinė gili, į apačią platėjanti, šonkauliai nutolę vienas nuo kito, pilvas vidutiniškai įtrauktas. Uodega išaugusi vidutiniame aukštyje, ramybės būsenoje beveik siekia kulkšnis. Kailis trumpas ir blizgus, gelsvai rudas, balta spalva leistina ant uodegos galiuko ir pirštų, taip pat galima plona balta linija, einanti per snukio vidurį.

Faraonų šuo: charakteris

Faraonų šunys yra draugiški ir nepriklausomi, kartais gali būti užsispyrę ir nenuspėjami. Būtina ankstyva socializacija, nes suaugę šunys kartais būna bailūs. Su kitais šunimis paprastai sutaria puikiai, tačiau patinai gali būti linkę dominuoti. Kitus gyvūnus – kates ar triušius faraonų šunys gali laikyti savo grobiu, todėl negali būti auginami vienuose namuose. Jei su šiais naminiais gyvūnais augs nuo mažumės, jų gali nepulti, tačiau vienų palikti nerekomenduojama. Nuobodžiaujantis faraonų šuo gali nusiaubti namus, todėl būtina pasirūpinti, kad augintinis visada turėtų veiklos. Faraonų šuniui yra reikalingas didelis fizinis krūvis, toks augintinis gerai jausis tik tada, jei galės pakankamai išsilakstyti. Vis dėlto, net ir dresuoti faraonų šunys ne visada paklūsta šeimininkų tariamoms komandoms, ypač tada, jei pabunda medžioklės instinktas. Įdomu tai, kad šios veislės šunis galima išmokyti komandos „šypsena“ – džiaugdamiesi faraonų šunys gali šypsotis. Toks augintinis negali pakęsti vienatvės, todėl tikrai nėra tinkamas žmonėms, kurių didžiąją dienos dalį nebūna namuose.

Faraonų šuo: priežiūra

Faraonų šunų priežiūra nėra sudėtinga. Tai yra gana sveika šunų veislė, kurios priežiūra nėra kažkuo ypatinga. Kailį reikėtų šukuoti kelis kartus per savaitę – tam puikiai tiks specialus guminis šepetys, padedantis pašalinti negyvus kailio plaukus. Maudyti reikėtų tik tada, kai tai yra būtina – faraonų šunų oda yra gana jautri, todėl šampūnas ją gali sudirginti. Geriausia rinktis švelnų šampūną, skirtą šunims (idealiu pasirinkimu bus natūralus šampūnas). Faraonų šuo neskleidžia specifinio kvapo net ir tada, kai jo kailis sušlampa. Dėl trumpo kailio faraonų šunys negali gyventi lauke – šios veislės šunys yra labai jautrūs šalčiams, todėl šaltuoju metų laiku mėgsta šildytis po antklode. Faraonų šunys yra labai energingi, todėl norintys mėgautis ramybe namuose, turėtų pakankamai iškrauti šunį lauke. Jei pasivaikščiojimams bus skiriama pakankamai laiko, faraonų šuo gali gyventi bute. Nuosavų namų gyventojai turėtų pasirūpinti gana aukšta tvora, nes ją peršokti gali būti vienas juokas. Jei šuo ilgą laiką paliekamas vienas namuose, paprastai užsiima „saviveikla“ – gali suniokoti įvairius paliktus daiktus. Taigi, toks augintinis – tikrai ne kiekvienam. Faraonų šunys tikrai tiks tiems gyvūnų mylėtojams, kuriems nėra svetimas aktyvus gyvenimo būdas – šios veislės augintiniai mielai bėgs šalia dviračio arba kartu su šeimininku bėgs ilgas distancijas. Nuo mažumės svarbu mokyti šunį pagrindinių dresūros komandų, kurių svarbiausia – atbėgti pašauktam. Jei nesate garantuoti, kad pašauktas augintinis sugrįš, faraonų šunį vedžiokite su pavadėliu.

PatarimuPasaulis.lt

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 (18 balsai (-ų))