Faraonų šuo yra protingas ir nepriklausomas, puikiai sutariantis su savais, tačiau nepažįstamuosius vertinantis gana atsargiai. Vaikus faraonų šunys laiko puikiais kompanionais, su kuriais mielai užsiima įvairia veikla. Kartais faraonų šuo gali būti šiek tiek užsispyręs, jam yra tinkama tik pozityvi dresūra – šios veislės šunys labai jautriai reaguoja į fizines bausmes. Faraonų šuo yra labai sportiškas, jis mielai įveiks ilgas distancijas kartu su savo šeimininku. Taigi, šios veislės šuo gali būti tikrai puikus dviratininkų ar bėgikų palydovas.

Veislės istorija

Faraonų šunys yra laikomi nacionaline Maltos šunų veisle. Vietiniai gyventojai šiuos šunis vadina „Kalb tal-Fenek“, kas išvertus į lietuvių kalbą reikštų „triušių šuo“. Nors dažnai manoma, kad faraonų šunys yra kilę iš Egipto, tačiau tai nėra tiesa. DNR tyrimų duomenys rodo, kad šios veislės šunys neturi jokių sąsajų su senovės Egiptu, nors pavadinimas byloja visai ką kita. Į Didžiąją Britaniją pirmieji faraonų šunys buvo atgabenti 1920 metais, tačiau nesusilaukė palikuonių. Praėjus keturiems dešimtmečiams čia buvo įvežta dar keletas šunų. Pirmosios faraonų šuniukų vados Didžiojoje Britanijoje gimė 1963 metais, kinologų klubas šią veislę pripažino 1974 metais. Iki šių dienų faraonų šunys yra naudojami medžioklei – šios veislės šunys yra labai vertinami dėl gerai išvystytų juslių – uoslės, klausos ir regos (faraonų šunys gali medžioti ir tamsoje). Pirmieji faraonų šunys Lietuvą pasiekė gana vėlai – 1998 metais. Šiuo metu mūsų šalyje užregistruotos kelios dešimtys šios veislės šunų.

Faraonų šuo: išvaizda

Faraonų šuo – gana aukštas ir grakštus. Idealus patinų ūgis – nuo 56 iki 63,5 cm, patelių – nuo 53 iki 61 cm. Faraonų šuo paprastai sveria nuo 18 iki 27 kg. Šios veislės šunų snukis yra gana ilgas (ilgesnis už kaukolę), perėjimas nuo kaktos iki snukio nėra ryškus. Žandikauliai tvirti, sąkandis žirkliškas. Akys ovalios, gintaro spalvos, žvilgsnis skvarbus ir išmintingas. Ausys išaugusios vidutiniame aukštyje, didelės, kai šuo susidomėjęs, laikomos pakeltos. Kaklas ilgas ir raumeningas, šiek tiek išlenktas. Krūtinė gili, į apačią platėjanti, šonkauliai nutolę vienas nuo kito, pilvas vidutiniškai įtrauktas. Uodega išaugusi vidutiniame aukštyje, ramybės būsenoje beveik siekia kulkšnis. Kailis trumpas ir blizgus, gelsvai rudas, balta spalva leistina ant uodegos galiuko ir pirštų, taip pat galima plona balta linija, einanti per snukio vidurį.