Harjeris yra tvirto charakterio šuo, kuris yra gana nepriklausomas ir sunkiai nustygstantis vietoje. Šios veislės šunys naudojami stirnų, šernų ar kitų stambių žvėrių medžioklėje, jie yra labai ištvermingi ir mėgstantys dirbti. Nepaisant gana nepriklausomo charakterio, harjeriai yra puikūs šeimos draugai, kurie noriai bendrauja su visais šeimos nariais, ir niekada neatsisako žaidimų. Kol šios veislės atstovai neturi pakankamai stiprių dresūros pagrindų, nepaleiskite šuns lakstyti be pavadėlio, nes harjeris užuodęs ar pamatęs grobį gali neatsišaukti. Nusiteikite, kad šių šunų dresūra gali tapti tikru iššūkiu, tačiau didelis šeimininko noras ir nuoseklus darbas tikrai užtikrins puikius rezultatus.

Veislės istorija

Harjeriai buvo išveisti maždaug prieš 800 metų Anglijos vakaruose. Veislė susiformavo sukryžminus bladhaundus su šiandieninių biglių protėviais. Veislės pavadinimas yra siejamas su prancūzų kalbos normanų dialekto žodžiu „harrier“, reiškiantį medžioklinį šunį. Istoriniuose įrašuose galima rasti informacijos, kad Anglijos vakaruose 1260 metais jau buvo medžiojama su harjeriais – šie šunys buvo labai vertinami dėl jų greičio ir noro dirbti. Yra žinoma, kad aštuonioliktajame amžiuje harjeriai jau buvo importuojami į JAV. Nors ši šunų veislė buvo gana populiari, tačiau XX amžiuje ji atsidūrė ties išnykimo riba. Vėliau šią šunų veislę buvo siekiama atgaivinti kryžminant likusius veislės atstovus su fokshaundais. Pirmą kartą parodoje harjeriai pasirodė 1915 metais. Amerikos, Kanados ir Anglijos kinologų klubai šią šunų veislę pripažino 1971 metais. Per kiek daugiau nei šimtmetį (nuo 1884 iki 1994 metų) Amerikos kinologų klubas užregistravo vos 949 harjerius, tačiau net 182 šios veislės atstovai tapo čempionais. Nors šiandien harjeriai nėra labai populiari šunų veislė, tačiau jos atstovai auginami įvairiose šalyse. Šri Lankoje su harjeriais medžiojami leopardai, rytinėje JAV dalyje – lapės, o Kolumbijos kalnuose šie šunys talkininkauja kaip pėdsekiai.

Harjeris: išvaizda

Harjeris yra vidutinio dydžio šuo, kurio aukštis ties ketera gali svyruoti nuo 48 iki 54,5 cm, o svoris gali siekti 20-30 kg (kalytės už patinus žemesnės ir smulkesnės). Harjerio kūnas atletiškas, nugara stipri ir raumeninga, krūtinė gili, šonkauliai gana plokšti. Galva vidutinio pločio, proporcinga kūnui. Ausys V formos, išaugusios gana aukštai, vidutinio ilgio. Akys išraiškingos, apvalios, gali būti riešuto spalvos arba rudos. Nosis juoda, dantys tvirti, sąkandis žirkliškas. Uodega vidutinio ilgio, šiek tiek gauruota. Kojos gana ilgos, grakščios. Kailis lygus ir glotnus, vidutinio ilgio. Kailis gali būti baltas su juodais ir oranžiniais atspalviais, trispalvis su juoda mantija, dengiančia viršutinę nugaros dalį, baltas ir citrininis, juodas su įrūdžiu, kaštoninis ir baltas.