| Veislė: | Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis |
| Kilmės šalis: | Didžioji Britanija |
| Paskirtis: | Namų šuo |
| Spalvos: | Rusvai raudona, balta ir ruda/raudona, juoda ir ruda, trispalvis |
| Charakteris | Meilus, draugiškas, žaismingas, energingas, prieraišus, mėgstantis bendrauti, siekiantis įtikti savo šeimininkui, kantrus, prisitaikantis. Puikiai sutaria su vaikais ir kitais šunimis. |
| Ūgis: | 31-33 cm |
| Svoris: | 4-8 kg |
| Ilgaamžiškumas: | 11-12 metų |
| Kiti pavadinimai: | Cavalier King Charles Spaniel |
| Hipoalerginis: | Ne |
| Vados dydis: |
Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis iš pažiūros atrodo tarsi pliušinis žaisliukas, tačiau neapsigaukite – tai ne tik labai aktyvus ir žaismingas šuo, bet taip pat ir visiškas bebaimis. Šios veislės šunys išpopuliarėjo XX amžiaus pabaigoje, tačiau veislės istorija siekia kur kas senesnius laikus. Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai yra labai draugiški, nerodantys jokios agresijos, todėl neretai tampa tikrai puikiais šeimos bičiuliais, kurie myli visus šeimos narius, mielai dūksta su vaikais, ir leidžiasi į ilgus pasivaikščiojimus ar keliones. Šie nedideli kambariniai šunys pirmiausia pavergia savo išvaizda, o vėliau pamilstamas ir jų charakteris. Prieraišus bebaimis spanielis gali tapti puikiu palydovu pasivaikščiojimų metu, kelionėse ir išvykose.
Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis: veislės istorija
Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai buvo išveisti iš toispanielių: šios veislės šunys buvo vaizduojami XVI-XVIII a. menininkų paveiksluose. Paprastai tai buvo aukštuomenės moterų šunys, kurie sėdėdavo savo šeimininkėms ant kelių ar kartu keliaudavo karietomis. Tiesa, šuo laikotarpiu ponių šunys turėjo ir svarbią misiją – apsaugoti savo šeimininkę nuo blusų, kurios galėjo užkrėsti maru. Karališkas veislės pavadinimas šiems šunims buvo suteiktas Karolio II valdymo laikais, nes šis valdovas labai mylėjo šunis ir norėdavo vedžiotis juos kartu su savimi, tačiau tai ne visada buvo įmanoma. Kodėl nepasinaudojus savo įtaka ir valdžia? Taigi, Karolis II parašė įsakymą, kuriuo buvo nurodoma valdovo šunis įleisti į visas viešas vietas. Deja, XIX amžiaus pradžioje originalioji veislė beveik išnyko, todėl amerikietis Roswellas Eldridge’as ėmėsi veislės atgaivinimo. 1926 metais buvo paskelbta, kad už pristatytus šunis, panašius į vaizduojamus istoriniuose portretuose, bus sumokėtas atlygis – 25 svarai, kas tuo laikotarpiu buvo tikrai didelė pinigų suma. Susidomėjusių buvo nedaug, tačiau po poros metų Mostyna Walker išveisė labai panašų šunį – skirtumas buvo tik tai, kad šio šuns kailis buvo ilgesnis, o pats spanielis – didesnis. Jai pavyko laimėti prizą, o pradėta veikla buvo tęsiama toliau.
Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis: išvaizda
Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių galva yra su nedideliu įlinkiu tarp ausų, šioje vietoje kaukolė yra beveik plokščia. Šios veislės šunų šonkauliai apvalūs, juosmuo trumpas, o nugara tiesi. Ausys ilgos, apaugusios tankiu kailiu, uodega – proporcinga kūno ilgiui, niekada bebūna aukščiau nugaros linijos. Kavalieriaus Karaliaus Karolio spanielių kailis gali būti kelių spalvų: varno juodumo su ryškiomis rusvomis dėmėmis (neleidžiamos baltos dėmės), ryškiai raudonas (taip pat neleidžiamos baltos dėmės), baltas su ryškiomis kaštoninėmis dėmėmis, taip pat jie gali būti ir trispalviai – juodai balti su rusvomis dėmėmis. Šios veislės šunų kailis yra gana ilgas ir labai švelnus, ausis, kojas ir uodegą dengia kailio „kutai“. Kavalieriaus Karaliaus Karololio spanielių akys tamsios spalvos ir išraiškingos, o paakiai – nedideli.
Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis: charakteris
Kavalieriaus Karaliaus Karolio spanielis yra aktyvus ir gana lengvai dresuojamas šuo. Šios veislės šunys nėra linkę dominuoti, puikiai sutaria su įvairaus amžiaus žmonėmis, sugyvena su kitais šunimis, taip pat ir su katėmis. Nors apie nepažįstamuosius jie gali įspėti šeimininką balsu, tačiau loja nedaug. Iš pradžių į visus svetimus žmones žvelgiama labai įtariai, prie jų priprasti reikia laiko. Vis dėlto, susidraugauti su Kavalieriaus Karaliaus Karolio spanieliu nėra labai sudėtinga, todėl šie šunys visiškai netinka sargybai.
Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai priskiriami kambarinių šunų grupei, tačiau gulėjimas ant sofos nėra pati mėgstamiausia jų veikla. Šie mieli šuneliai lengvai prisitaiko prie besikeičiančių aplinkybių, gali keliauti kartu su šeimininkais, būti puikiais kompanionais. Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis mielai leisis į ilgus pasivaikščiojimus, išbandys naujus žaislus ir dūks kartu su vaikais.
Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis: priežiūra
Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielio priežiūra nėra labai sudėtinga. Šios veislės šunys turi būti šukuojami kartą per savaitę, o šeriai tarp letenų ir nagai turėtų būti kerpami kartą per mėnesį. Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai šeriasi gana gausiai, tačiau tinkama kailio priežiūra gali padėti sumažinti plaukų kritimą iki minimumo. Didelį dėmesį vertėtų skirti ausų priežiūrai – nulėpausiams šunims yra būdingi ausų uždegimai, todėl jas būtina valyti. Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai yra linkę priaugti svorio, todėl jiems būtinas pakankamas fizinis aktyvumas (paprastai pakanka maždaug valandos itin aktyvios veiklos per dieną). Tinkamai prižiūrimi Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai gyvena maždaug 11-12 metų.
Sveikata
Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliams yra būdingi širdies vožtuvų susirgimai, kurie pasitaiko kur kas dažniau nei kitų veislių šunims. Širdies vožtuvo susirgimai gali būti paveldimi, todėl veisiami tik tie šunys, kurie yra 3-5 metų amžiaus, ir kuriems nepasireiškė širdies negalavimų simptomai. Šios veislės šuneliams būdingos ir kitos ligos – katarakta ir girnelės išnirimas, todėl rinktis šių šunų veislyną vertėtų itin atidžiai.
Privalumai
- Draugiškas ir kantrus su vaikais;
- Puikus namų šuo, itin tinkamas auginti mieste;
- Lengvai prisitaiko prie šalto klimato;
- Supratingas, lengvai dresuojamas;
- Draugiškas su kitais šunimis ir naminiais gyvūnais;
Trūkumai
- Silpnos sveikatos. Linkę sirgti paveldimomis ligomis. Gana dažnos širdies ligos;
- Polinkis į nutukimą.
