Porcelianiniai skalikai yra kilę iš Prancūzijos regiono, kuriame šie šunys talkininkaudavo medžiotojams. Skiriamasis porcelianinių skalikų bruožas – baltas kailis, kurį medžiotojai galėdavo pamatyti dar iš tolo. Šie šunys medžioklės instinktų nėra praradę iki šių dienų, jiems yra būdingas gana nepriklausomas charakteris ir savarankiškumas. Vis dėlto, jei šeimininkas bus pakankamai atkaklus, porcelianinis skalikas gali tapti tikrai paklusniu augintiniu, kuriam nurodomos komandos taps svarbesnės nei potencialaus grobio vaikymasis. Jei svarstote įsigyti šios veislės augintinį, gerai pagalvokite, ar jam sudarysite tinkamas gyvenimo sąlygas – porcelianinių skalikų nerekomenduojama auginti bute.

Veislės istorija

Porcelianiniai skalikai pavadinimą gavo dėl balto spindinčio kailio, kuris primena porcelianą. Ši šunų veislė yra kilusi iš Prancūzijos ir Šveicarijos pasienio, kur porcelianiniai skalikai buvo žinomi jau ganėtinai seniai. Nors ilgą laiką prancūzai ir šveicarai nesutarė dėl šios veislės kilmės, tačiau galiausiai buvo nuspręsta, kad porcelianiniai skalikai priklauso Prancūzijai. Nors veislė buvo žinoma gerokai anksčiau, tačiau po Prancūzijos revoliucijos prasidėjo naujas porcelianinių skalikų etapas. Veislės atgaivinimo ėmėsi šveicarai – šie šunys buvo reikalingi elnių, kiškių ir šernų medžioklei. Bandant atkurti šią veislę buvo kryžminami harjeriai, Gaskonės-Sentonžo skalikai ir biliai (angl. Billy). Pirmasis porcelianinių skalikų klubas Prancūzijoje buvo įkurtas 1971 metais, o praėjus ketveriems metams veislę pripažino FCI. Šiuo metu porcelianiniai skalikai daugiausia veisiami Prancūzijoje ir Italijoje, tačiau šios veislės atstovų vis dar yra labai nedaug. Yra išlikusių įrašų, kad porcelianiniai skalikai XIX amžiaus pabaigoje buvo importuojami į JAV, tačiau čia veislė nesulaukė ypatingai didelio susidomėjimo. 2009 metais porcelianiniai skalikai ir vėl buvo įvežami į JAV, tačiau šiandien Amerikoje jų yra ne daugiau nei 300. Lietuvoje šios veislės atstovai yra tikra retenybė.

Porcelianinis skalikas: išvaizda

Porcelianiniai skalikai yra vidutinio dydžio šunys: patinų aukštis ties ketera siekia 54,5-58 cm, o kalyčių – 52,5-56 cm. Patinai yra ne tik aukštesni, bet taip pat ir stambesni (įprastai šių šunų svoris svyruoja nuo 25 iki 28 kilogramų). Porcelianinio skaliko kūnas grakštus, raumeningas, nugara plati, strėnos šiek tiek nuožulnėjančios. Kaukolė gana siaura, nosies tiltas tiesus, link galiuko šiek tiek išgaubtas. Ausys plonos, užlenktos į vidų, gana smailos, ilgos. Nosis didelė, atviromis plačiomis šnervėmis, juodos spalvos. Lūpos juodos, viršutinė lūpa šiek tiek dengia apatinę. Akys vidutinio dydžio, tamsių spalvų, žvilgsnis protingas, skvarbus. Priekinės ilgos ir tiesios, plonos ir grakščios. Užpakalinės kojos taip pat lieknos, tačiau labai tvirtos ir raumeningos. Letenos pailgos, padai labai tvirti. Uodega vidutinio ilgio, ties pagrindu plati, į galą siaurėjanti. Kailis vidutinio ilgio, tiesus, prigludęs. Pagrindinė kailio spalva – balta, ją puošia apvalios rusvos dėmės.