Porcelianiniai skalikai yra kilę iš Prancūzijos regiono, kuriame šie šunys talkininkaudavo medžiotojams. Skiriamasis porcelianinių skalikų bruožas – baltas kailis, kurį medžiotojai galėdavo pamatyti dar iš tolo. Šie šunys medžioklės instinktų nėra praradę iki šių dienų, jiems yra būdingas gana nepriklausomas charakteris ir savarankiškumas. Vis dėlto, jei šeimininkas bus pakankamai atkaklus, porcelianinis skalikas gali tapti tikrai paklusniu augintiniu, kuriam nurodomos komandos taps svarbesnės nei potencialaus grobio vaikymasis. Jei svarstote įsigyti šios veislės augintinį, gerai pagalvokite, ar jam sudarysite tinkamas gyvenimo sąlygas – porcelianinių skalikų nerekomenduojama auginti bute.

Veislės istorija

Porcelianiniai skalikai pavadinimą gavo dėl balto spindinčio kailio, kuris primena porcelianą. Ši šunų veislė yra kilusi iš Prancūzijos ir Šveicarijos pasienio, kur porcelianiniai skalikai buvo žinomi jau ganėtinai seniai. Nors ilgą laiką prancūzai ir šveicarai nesutarė dėl šios veislės kilmės, tačiau galiausiai buvo nuspręsta, kad porcelianiniai skalikai priklauso Prancūzijai. Nors veislė buvo žinoma gerokai anksčiau, tačiau po Prancūzijos revoliucijos prasidėjo naujas porcelianinių skalikų etapas. Veislės atgaivinimo ėmėsi šveicarai – šie šunys buvo reikalingi elnių, kiškių ir šernų medžioklei. Bandant atkurti šią veislę buvo kryžminami harjeriai, Gaskonės-Sentonžo skalikai ir biliai (angl. Billy). Pirmasis porcelianinių skalikų klubas Prancūzijoje buvo įkurtas 1971 metais, o praėjus ketveriems metams veislę pripažino FCI. Šiuo metu porcelianiniai skalikai daugiausia veisiami Prancūzijoje ir Italijoje, tačiau šios veislės atstovų vis dar yra labai nedaug. Yra išlikusių įrašų, kad porcelianiniai skalikai XIX amžiaus pabaigoje buvo importuojami į JAV, tačiau čia veislė nesulaukė ypatingai didelio susidomėjimo. 2009 metais porcelianiniai skalikai ir vėl buvo įvežami į JAV, tačiau šiandien Amerikoje jų yra ne daugiau nei 300. Lietuvoje šios veislės atstovai yra tikra retenybė.

Porcelianinis skalikas: išvaizda

Porcelianiniai skalikai yra vidutinio dydžio šunys: patinų aukštis ties ketera siekia 54,5-58 cm, o kalyčių – 52,5-56 cm. Patinai yra ne tik aukštesni, bet taip pat ir stambesni (įprastai šių šunų svoris svyruoja nuo 25 iki 28 kilogramų). Porcelianinio skaliko kūnas grakštus, raumeningas, nugara plati, strėnos šiek tiek nuožulnėjančios. Kaukolė gana siaura, nosies tiltas tiesus, link galiuko šiek tiek išgaubtas. Ausys plonos, užlenktos į vidų, gana smailos, ilgos. Nosis didelė, atviromis plačiomis šnervėmis, juodos spalvos. Lūpos juodos, viršutinė lūpa šiek tiek dengia apatinę. Akys vidutinio dydžio, tamsių spalvų, žvilgsnis protingas, skvarbus. Priekinės ilgos ir tiesios, plonos ir grakščios. Užpakalinės kojos taip pat lieknos, tačiau labai tvirtos ir raumeningos. Letenos pailgos, padai labai tvirti. Uodega vidutinio ilgio, ties pagrindu plati, į galą siaurėjanti. Kailis vidutinio ilgio, tiesus, prigludęs. Pagrindinė kailio spalva – balta, ją puošia apvalios rusvos dėmės.

Porcelianinis skalikas: charakteris

Porcelianinis skalikas yra medžioklinis šuo, kuriam būdingas didelis aktyvumas. Geriausiai šios veislės atstovai jaučiasi tada, kai gali laisvai lakstyti be pavadėlio, tačiau tuomet, jei šuo dar neturi pakankamai tvirtų dresūros pagrindų, jį vedžioti be pavadėlio gali būti net labai rizikinga. Būsimas porcelianinio skaliko šeimininkas turėtų būti pakankamai aktyvus ir turintis daug laisvo laiko – šios veislės šunims tikrai neužtenka trumpo pasivaikščiojimo aplink namą. Porcelianiniai skalikai yra labai imlūs dresūrai – tereikia pasirūpinti tinkama šių augintinių motyvacija. Šios veislės šunys yra nuostabūs šeimos draugai, kurie puikiai sutaria su visais šeimos nariais. Porcelianiniams skalikams yra būdingas švelnus charakteris ir draugiškumas ne tik žmonėms, bet taip pat ir kitiems šunims. Jei šios veislės šuo nuo mažumės augs su kate, tokiu atveju šie augintiniai tikrai puikiai sutars, tačiau smulkių augintinių (graužikų, paukščių, ir t.t.) namuose laikyti nerekomenduojama – porcelianinis skalikas gali juos laikyti potencialiu grobiu.

Porcelianinis skalikas: priežiūra

Porcelianiniai skalikai yra gana sveika šunų veislė, kurios atstovai sulaukia maždaug 12-13 metų amžiaus. Šios veislės atstovai kartais kenčia nuo artrito ar kitų kaulų bei sąnarių ligų, todėl svarbu užtikrinti, kad augintinis gautų pakankamai reikalingų vitaminų bei mineralų. Taip pat šios veislės atstovai kartais kenčia nuo klubo sąnario displazijos, tad rinkdamiesi veislyną pasidomėkite šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais bei jų rezultatais. Galima pasidžiaugti, kad mažas veislės populiarumas turi teigiamą poveikį gimstančių šunų sveikatai – veisėjai siekia užtikrinti, kad gimę šuniukai būtų sveiki, todėl atlieka įvairius sveikatos tyrimus. Kaip ir kitiems nulėpausiams šunims, porcelianiniams skalikams yra būdingos ausų infekcijos, todėl ausų priežiūrai vertėtų skirti pakankamai daug dėmesio (jas apžiūrėkite bent kartą per savaitę, o prireikus išvalykite). Būtina pasirūpinti porcelianinio skaliko fizine veikla – šie šunys yra labai energingi, todėl užtikrinkite, kad augintinis turėtų galimybę kuo daugiau judėti. Šios veislės šunys nėra labai išrankūs maistui, tačiau pasirūpinkite, kad mityba būtų visavertė. Kailio priežiūra yra gana paprasta – kailį pakanka pašukuoti vos vieną kartą per savaitę, o maudyti porcelianinį skaliką reikėtų tik tada, kai tai yra būtina.

PatarimuPasaulis.lt