| Veislė: | Kanaano šuo |
| Kilmės šalis: | Izraelis |
| Paskirtis: | Namų šuo |
| Spalvos: | |
| Charakteris | Budrus, greitas, prieraišus, paklusnus, lengvai dresuojamas |
| Ūgis: | 49,5-60 cm |
| Svoris: | 18-25 kg |
| Ilgaamžiškumas: | metų |
| Kiti pavadinimai: | Canaan dog |
| Hipoalerginis: | Ne |
| Vados dydis: |
Kanaano šuo yra labai budrus ir pasižymintis ypatingai greita reakcija. Šios veislės šunims būdingas stiprus gynybos instinktas, bet ne agresija. Kanaano šunys yra labai atsidavę savo šeimininkams, todėl šuns mokymo procesas vyksta gana greitai ir paprastai. Įdomu tai, kad Kanaano šunys yra paminėti Biblijoje – kadaise tai buvo laukiniai šunys, o šiandien dykumų platybėse jie sutinkami vis rečiau. Šiandien Kanaano šunys įprastai yra auginami kaip šeimos draugai, tačiau veislės ekspertai vis dar pasvajoja, kad ši šunų veislė išliktų ir laukinėje gamtoje.
Kanaano šuo: veislės istorija
Kannano šunys anksčiau buvo vadinami beduinų aviganiais arba Alacho šunimis. Dabartinį veislės pavadinimą šie šunys įgijo XX amžiaus viduryje – tokį pavadinimą pasiūlė kinologė Rudolphina Menzel. Nors Kanaano šunys yra žinomi jau labai seniai (rasti piešiniai liudija, kad šios veislės šunys gyvavo dar prieš 4000 metų), tačiau dabartinių veislės atstovų istorija prasidėjo tik 1934 metais, kada Rudolphina Menzel iš Austrijos emigravo į savo protėvių žemę. 1953 metais Izraelio valdžia kinologės paprašė paruošti šunų, kurie galėtų vykdyti minų paiešką. Nors šiam darbui buvo nuspręsta ruošti vokiečių ir belgų aviganius, tačiau toks pasirinkimas nepasiteisino. Tuomet profesorei kilo mintis į pagalbą pasitelkti vietinius šunis, kurie yra prisitaikę gyventi dykumoje. Kanaano šunys galėjo dirbti esant bet kokiai oro temperatūrai, todėl toks sumanymas davė tikrai puikių rezultatų. Rudolphinai Menzel ilgus metus užsiėmė šių šunų veisimu, o 1966 metais jos parengtas veislės standartas buvo pripažintas FCI. Profesorei numirus, jos pradėtus darbus tęsė Myrna Shiboleth, kuri šiuo metu yra laikoma viena geriausių šios veislės šunų eksperčių. Šiuo metu daugiausiai Myrna Shiboleth veislyno šunų gyvena Vokietijoje, Kanadoje ir JAV.
Kanaano šuo: išvaizda
Kanaano šuo yra vidutinio dydžio: aukštis ties ketera siekia 49,5-60 cm, o svoris gali svyruoti nuo 18 iki 25 kilogramų. Kūnas kvadrato formos, ketera iškili, nugara tiesi. Krūtinė gili, vidutinio pločio, pilvas šiek tiek įtrauktas. Galva proporcinga kūnui, buko pleišto formos, dėl žemai išaugusių ausų atrodo platesnė nei yra iš tiesų. Ausys stačios, gana trumpos, šiek tiek suapvalintais galiukais. Akys migdolų formos, tamsių spalvų, labai išraiškingos. Kojos gana ilgos, tvirtos. Uodega išaugusi aukštai, apaugusi šiurkščiais plaukais, laikoma užriesta virš nugaros. Kailis prigludęs, dengiamieji plaukai gali būti trumpi arba vidutinio ilgio. Pavilnė trumpa, minkšta ir tanki. Leistinos kailio spalvos: balta, juoda, baltai juoda su kauke arba be jos, taip pat galimi įvairūs atspalviai nuo smėlio iki raudonai rudos spalvos.
Taip pat skaitykite:
Kanaano šuo: charakteris
Kanaano šuo su savo šeimos nariais elgiasi labai švelniai, tačiau nepažįstamieji jiems nekelia jokio pasitikėjimo. Svarbu ankstyvame šuns amžiuje pasirūpinti Kanaano šuns socializacija, ne tokiu atveju šuo užaugs savimi pasitikintis, ir į sutiktus žmones bei šunis reaguos adekvačiai. Socializacija turėtų trukti visą šuns gyvenimo laikotarpį – supažindinkite augintinį su kuo daugiau žmonių ir gyvūnų, neapsiribokite vien tik pasivaikščiojimais netoli namų. 9-12 mėnesių Kanaano šunys gali tapti gana baikštūs, todėl šiuo laikotarpiu ypatingai svarbu pasirūpinti pažindinimu su įvairiais objektais. Kanaano šunys noriai bendrauja su vaikais, dažniausiai sutaria su kitais šunimis. Jei nuo mažumės augs su kate, su ja puikiai sutars, tačiau lauke tikrai neatsisakys progos pavaikyti kaimynų kates. Šios veislės šunys yra labai sargūs, lodami visada praneša apie atvykusius svečius. Nors šios veislės atstovai gali būti auginami ir butuose, ir nuosavuose namuose, tačiau įvertinkite tai, ar jūsų kaimynai yra pakankamai pakantūs, ir nesiskųs dėl šuns lojimo. Žinoma, nuo šio įpročio augintinį galima atpratinti, tačiau tą vertėtų daryti ankstyvame šuns amžiuje. Kanaano šuns šeimininkas turėtų būti pakankamai griežtas ir nuoseklus, nes tik tokiu atveju augintinį pavyks tinkamai išauklėti. Dresūros užsiėmimai turėtų būti pakankamai trumpi ir motyvuojantys, nes priešingu atveju Kanaano šuo gali užsispirti ir atsisakyti mokytis naujų dalykų. Kanaano šunys gali dalyvauti įvairiose šunų sporto varžybose – jei šeimininkas bus kantrus, ir dresūrai skirs pakankamai daug laiko, bus galima pasiekti tikrai neblogų rezultatų.
Kanaano šuo: priežiūra
Kanaano šuo pasižymi stipria sveikata, šios veislės atstovai dažniausiai sulaukia 12-15 metų. Nors genetinės ligos yra labai retos, tačiau rinkdamiesi veislyną pasidomėkite, ar šuniukų tėvams buvo atlikti klubo sąnario displazijos ir alkūnės displazijos tyrimai. Ši šunų veislė tikrai nėra labai populiari, tad galima pasidžiaugti, kad veisimas yra atliekamas itin atsakingai. Kanaano šunys nėra labai išrankūs maistui, dažniausiai ėda su labai dideliu apetitu. Svarbu parinkti tinkamą pašarą ir jį normuoti, nes priešingu atveju augintinis gali imti tukti. Kailio priežiūra yra gana paprasta – Kanaano šunį dažniausiai pakanka pašukuoti porą kartų per savaitę. Šėrimosi laikotarpi tą atlikite dažniau – šios veislės šunys šeriasi gana gausiai. Dažnos maudynės Kanaano šunims tikrai nėra būtinos.
