Istrijos trumpaplaukis skalikas yra labai talentingas pėdsekys, kuris pasižymi ypatingai jautria uosle ir noru dirbti. Nepaisant to, kad šios veislės atstovai yra medžiokliniai šunys, jie labai prisiriša prie savo šeimos narių, ir noriai bendrauja su visais šeimos nariais. Istrijos trumpaplaukis skalikas yra labai sumanus, todėl įvairių komandų išmoksta labai greitai. Tereikia pasirūpinti tinkama augintinio motyvacija, ir galite būti užtikrinti, kad šuo taps paklusniu ir puikiai išauklėtu augintiniu. Istrijos trumpaplaukiai skalikai nėra labai tylūs šunys, tačiau tuomet, jei nuo šio įpročio stengsitės atpratinti dar nuo mažumės, problemų dė lojimo neturėtų kilti.

Veislės istorija

Istrijos trumpaplaukis skalikas, kaip ir sako pats veislės pavadinimas, yra kilę iš Istrijos pusiasalio Kroatijoje. Sunku pasakyti, kaip ši šunų veislė susiformavo, tačiau yra žinoma, kad Istrijos trumpaplaukiai skalikai gyvavo dar viduramžiais. Penkioliktojo amžiaus freskose yra vaizduojami šunys, kurie yra labai panašūs į Istrijos trumpaplaukius skalikus, o aštuonioliktojo amžiaus kronikose taip pat aprašyti labai panašūs šunys. Istrijos trumpaplaukis skalikas yra labai vertinamas dėl puikių darbinių savybių medžiojant lapes ir triušius, tad nieko keisto, kad ilgus metus šie šunys buvo itin populiarūs medžiotojų talkininkai. Šios veislės atstovai registracijos knygose pradėti žymėti gana vėlai – tik nuo 1924 metų, o 1949 metais veislę pripažino FCI. Vis dėlto, pirmasis veislės standartas buvo paskelbtas dar vėliau – tik 1973 metais. Šiandien ši šunų veislė yra labai reta.

Istrijos trumpaplaukis skalikas: išvaizda

Istrijos trumpaplaukis skalikas yra vidutinio dydžio šuo: aukštis ties ketera siekia maždaug 50 cm, o vidutinis svoris yra apie 18 kilogramų. Šios veislės atstovų kūno ilgis yra maždaug 10 procentų didesnis nei aukštis ties ketera, viršutinė kūno linija yra švelniai nuožulnėjanti, nugara raumeninga, juosmuo trumpas, platus. Kojos ilgos, labai tvirtos, letenos apvalios. Kaklas raumeningas, švelniai įsiliejantis į kūno liniją. Kakta šiek tiek išgaubta, su švelniu perėjimu link nosies. Akys ovalo formos, pageidautina, kad būtų kuo tamsesnių spalvų (mėlynos akys yra laikomos labai dideliu trūkumu). Ausys plonos, plačios, išaugusios gana žemai, apvaliais galiukais. Snukis gana ilgas, nosis atviromis plačiomis šnervėmis, gali būti juodos arba rudos spalvos. Žandikauliai tvirti, sąkandis žirkliškas. Uodega ties pagrindu stora, link galiuko siaurėjanti, siekianti kulkšnis. Kailis trumpas, glotnus ir blizgus. Pavilnė minkšta, tanki. Leistina kailio spalva – balta su oranžinėmis dėmėmis.