Estų skalikas (Estonian Hound)

Estų skalikas (Estonian Hound)

 

Veislė: Estų skalikas
Kilmės šalis: Estija
Paskirtis: Namų šuo
Spalvos: Balta su rudais ir juodais plotais. Taip pat kailis gali būti juodai raibas su dėmėmis arba rudai margas.
Charakteris  
Ūgis: 42-52 cm
Svoris: 15-20 kg
Ilgaamžiškumas:  metų
Kiti pavadinimai: Estonian Hound
Hipoalerginis: Ne
Vados dydis:  

Estų skalikai pasižymi itin gera uosle, tad nieko keisto, kad šie šunys neretai talkininkauja medžiotojams. Estų skalikas yra labai ištvermingas šuo, kuris gali valandų valandas persekioti žvėris, o jų pėdsakus gali užuosti net ir praėjus 72 valandoms. Jei estų skalikai yra tinkamai mokomi, sulaukę 5-7 mėnesių jie jau gali dalyvauti medžioklėje.

Nors veislė buvo sukurta tam, kad šie šunys pagelbėtų medžiojant žvėris, tačiau estų skalikai taip pat yra puikūs šeimos bičiuliai, kurie labai prisiriša prie visų šeimos narių.

estu skalikas estonian hound

Estų skalikas: veislės istorija

Estų skalikas – tai gana nauja šunų veislė, kuri buvo sukurta dvidešimtojo amžiaus pirmojoje pusėje. Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo siekiama apsaugoti stirnas, todėl buvo uždrausta jas medžioti su aukštesniais nei 45 cm ūgio skalikais. Medžiotojai nusprendė sukurti naują šunų veislę, kurių atstovai būtų žemesni, todėl vietiniai skalikai buvo kryžminami su bigliais. Nauja šunų veislė iš biglių paveldėjo nedidelį ūgį ir stiprias pėdas (tai buvo laikoma dideliais privalumais), tačiau taip pat nebuvo išvengta ir nepageidaujamų savybių – naujos veislės atstovai buvo pernelyg lėti ir pernelyg daug skalijantys. Būtent dėl šių priežasčių buvo nuspręsta įlieti ir šveicarų skalikų kraujo, vėliau jie buvo kryžminami su suomių skalikais, rusų skalikais bei fokshaundais.

Savarankiškos veislės statusą estų skalikai gavo 1954 metais, o veislės standartas buvo patvirtintas praėjus dar penkeriems metams. Kadangi estų skalikai buvo gana nedidelio ūgio ir labai darbštūs, netrukus jie sulaukė populiarumo ne vien tik Estijos teritorijoje, bet taip pat ir už jos ribų. Estų skalikai talkininkavo medžiojant kiškius, lapes, taip pat ir stambesnius žvėris. 1980 metais Estijoje buvo užregistruota beveik 2000 šios veislės atstovų, tačiau šiandien veislė nėra labai populiari net ir gimtojoje šalyje.

Estų skalikas: išvaizda

Estų skalikas iš pirmo žvilgsnio labai primena biglį, tačiau geriau įsižiūrėjus galima pastebėti tikrai nemažai skirtumų. Vienas jų – tai šių šunų ūgis ir kūno sudėjimas: bigliai yra ne tik žemesni, bet taip pat ir kompaktiškesni. Estų skalikai yra vidutinio ūgio – patinų aukštis ties ketera siekia 45-52 cm, patelių – 42-49 cm (svoris įprastai siekia 15-20 kilogramų).  Kūnas stačiakampio formos,  sudėjimas tvirtas, atletiškas.  Kaukolė apvali, snukis gana ilgas, nosis plati, juodos arba tamsiai rudos spalvos. Sąkandis tvirtas, žirkliškas.  Ausys išaugusios žemai, kabančios, prigludusios prie galvos. Akys išraiškingos, tamsiai rudos spalvos.  Uodega ilga, dėl tankaus kailio atrodanti storesnė nei yra iš tiesų.  Kailis trumpas, tankus ir blizgus. Estų skalikams būdingas trispalviškumas – dažniausiai jų kailis yra baltas su rudais ir juodais plotais. Taip pat kailis gali būti juodai raibas su dėmėmis arba rudai margas.

estu skalikas estonian hound

Estų skalikas: charakteris

Estų skalikai yra puikūs šeimos augintiniai, kurie nesunkiai prisitaiko prie įvairių gyvenimo sąlygų. Šios veislės šunys puikiai jaučiasi kelionių metu, nes jiems svarbiausia yra tai, kad šalia būtų šeimininkas. Estų skalikas gerbia namuose nustatytas taisykles, ir jų dažniausiai nelaužo, tačiau labai svarbu ankstyvame šuns amžiuje pasirūpinti tinkamu augintinio auklėjimu.

Šios veislės šunys yra labai švelnūs ir draugiški, puikiai sutaria su visais šeimos nariais, noriai bendrauja su vaikais. Vis dėlto, į nepažįstamus asmenis estų skalikas žvelgia gana įtariai, ir ne visada nori su jais bendrauti. Jei šuo bus nuo mažumės socializuojamas, jis puikiai sutars su kitais šunimis, sugyvens su namuose esančiomis katėmis. Vis dėlto, nereikėtų pamiršti, kad estų skalikas yra medžioklinis šuo, tad tuose pačiuose namuose nerekomenduojama auginti paukščių ar graužikų.

Šios veislės šunis visada rekomenduojama vedžioti su pavadėliu, nes pamatęs ar užuodęs grobį estų skalikas gali pasileisti bėgti. Kol augintinis neturės pakankamai stiprių dresūros pagrindų, geriausia jo nepaleisti laisvai lakstyti, nes prisišaukti medžioklinį šunį gali būti tikrai labai keblu.

Estų skalikai nėra labai triukšmingi šunys, namuose dažniausiai neloja. Šios veislės šunys mokosi ganėtinai greitai, įsisavintas komandas įsimena visą savo gyvenimą.

Estų skalikas: priežiūra

Estų skalikai dažniausiai sulaukia maždaug 10-12 metų amžiaus. Veislė yra gana jauna, tad dar nėra nustatytų dažniausiai pasitaikančių sveikatos sutrikimų. Vis dėlto, pastebėta, kad gyvenimo eigoje šie šunys kartais suserga progresuojančia tinklainės atrofija, taip pt gali pasireikšti alergija.

Estų skalikai yra linkę tukti, tad duodamo pašaro kiekį būtina normuoti. Šių šunų mityba turi būti pakankamai gerai subalansuota, taip pat svarbu pakankamai dėmesio skirti estų skaliko fiziniam aktyvumui. Jei augintiniui trūks veiklos, tokiu atveju jis gali užsiimti įvairia destruktyvia veikla, tad pasirūpinkite, kad taip nenutiktų.

Kailio priežiūra yra gana paprasta – pakanka pašukuoti vieną ar du kartus per savaitę. Estų skaliką reikėtų maudyti tik tada, kai tai yra būtina, tačiau dažniausiai pakanka tą atlikti vos keletą kartų per metus. Taip pat svarbu periodiškai įsitikinti, kad ausyse nėra infekcijos – jas apžiūrėkite bent kartą per savaitę.

Rekomenduojami video

Draudžiama PatarimuPasaulis.lt skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur be raštiško sutikimo, o jeigu sutikimas gautas, būtina nurodyti PatarimuPasaulis.lt šaltinį su aktyvia nuoroda į jį.