Virvelinis pudelis (Corded Poodle)

Pudeliai yra vieni protingiausių šunų visame pasaulyje: sumanumu jie nusileidžia tik borderkoliams. Turbūt nerastume nė vieno žmogaus, kuris nežinotų, kaip atrodo nykštukinis ar didysis pudelis, tačiau tik nedaugelis šunų mylėtojų yra bent viena ausimi girdėję apie virvelinius pudelius. Virvelinis pudelis – labai retos veislės atstovas, kuris savo artimiems giminaičiams nenusileidžia guvumu ir intelektu. Tai yra labai neįprastos išvaizdos šuo, kuris tiesiog prikausto aplinkinių dėmesį, ir nejučia verčia paklausti: kokia tai veislė? 

Virvelinis pudelis: Kailis

Kūno sudėjimu virvelinis pudelis atrodo taip pat, kaip ir kiti pudeliai, tačiau jis turi išskirtinį bruožą – neįprastos išvaizdos kailį, kuris primena susuktus dredus. Virveliniai pudeliai turi ne tik dengiamąjį kailį, bet taip pat ir pokailį, kuris yra atsparus vandeniui. Virvelinis kailis ima formuotis šuniui bręstant: kai šeimininkai pastebi, kad šuns kailis ima vytis į virveles, svarbu jas atskirti – tai padeda suformuoti tvarkingai atrodančius „dredus“. Dėl tokio neįprasto kailio virveliniai pudeliai yra itin mėgstami fotografų – juk visada siekiama, kad užfiksuoti kadrai būtų kuo išskirtinesni. XXI amžiaus pradžioje Teksase buvo atlikti tyrimai, kurių metu buvo siekta išsiaiškinti virvelinio pudelio ir komondoro kailio skirtumus. Paaiškėjo, kad komondoro plaukai yra plonesni ir tiesesni, tačiau abiejų šių veislių atstovų plaukai auga maždaug 90 procentų plauko folikulo gyvavimo trukmės (kitų veislių atstovų plaukai auga gerokai trumpiau – tik 30-70 proc. laiko, kol plaukų folikulis pakeičia kiti). Tai reiškia, kad virvelinių pudelių ir komondorių plaukai auga beveik visą gyvenimo laikotarpį, todėl kailis nuolatos reikalauja tinkamos priežiūros. Įdomu tai, kad parodose dalyvaujančių virvelinių pudelių kirpimai yra tokie pat, kaip ir kitų pudelių, o tuomet, jei šuo parodose nedalyvauja, pakanka kailį periodiškai patrumpinti.

Virvelinis pudelis: veislės istorija

Virveliniai pudeliai nėra nauja veislė – šie šunys buvo žinomi dar penkioliktajame amžiuje, kuomet vandens paukščių medžioklė buvo itin populiari. Ilgą laiką pudeliai buvo veisiami tik gimtojoje Prancūzijoje, tačiau 1874 metais pirmieji pudeliai buvo nugabenti ir į Didžiąją Britaniją. Ilgai netruko, kol šie šunys sulaukė susidomėjimo – praėjus vos dvejiems metams buvo įkurtas pirmasis veislės mylėtojų klubas. Iki pat 1910 metų banguoto ir virvelinio kailio pudeliai buvo laikomi tos pačios veislės atstovais, tačiau vėliau buvo nuspręsta virvelinius pudelius atskirti. Šiandien virveliniai pudeliai yra itin reti – daugiausia jų auginama Prancūzijoje, o Lietuvoje šios veislės atstovų kol kas nebuvo užregistruota.