| Veislė: | Karolinos šuo |
| Kilmės šalis: | JAV |
| Paskirtis: | Namų šuo |
| Spalvos: | Įvairios spalvos: rausvo imbiero, šokoladinis, juodai rudas, gelsvas, margas. Ant krūtinės, snukio ir uodegos gali būti baltų dėmių. |
| Charakteris | Užsispyręs, sunkiai dresuojamas |
| Ūgis: | 45-61 cm |
| Svoris: | 15-20 kg |
| Ilgaamžiškumas: | 12-14 metų |
| Kiti pavadinimai: | Carolina Dog |
| Hipoalerginis: | Ne |
| Vados dydis: |
Karolinos šuo yra gana paprastos išvaizdos, tačiau šios veislės atstovų unikalumas slypi jų DNR. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad Karolinos šunys yra viena seniausių veislių visoje Šiaurės Amerikoje, o labai panašius šunis galima pamatyti pavaizduotus ant priešistorinių uolų. Karolinos šunų DNR yra labai panašus į Australijos dingų ir Naujosios Gvinėjos dainuojančių šunų. Tai yra primityvūs šunys, kurie yra labai užsispyrę ir gana sunkiai dresuojami, todėl tokie augintiniai nėra rekomenduojami nepatyrusiems šunų mylėtojams.
Veislės istorija
Karolinos šunys yra labai senos veislės atstovai, tačiau rašytiniuose šaltiniuose jie pirmą kartą paminėti tik XIX amžiuje. 1899 metais šių šunų skeleto liekanų buvo rasta Pietų Karolinoje, o šiek tiek anksčiau – ir Gruzijoje. Vis dėlto, šie šunys įgavo ne Gruzijos, bet Šiaurės Amerikos valstijos pavadinimą. Nors pirmasis veislės standartas buvo paskelbtas dar 1950-aisiais, tačiau kaip namų augintiniai Karolinos šunys yra laikomi tik nuo 1996 metų. Amerikos kinologų klubas (AKC) šios veislės šunis pripažino 2017 metais. Nors Karolinos šunys vis dar yra labai reti, tačiau pastaruosius kelerius metus jų užregistruojama vis daugiau.
Karolinos šuo: išvaizda
Karolinos šuo yra vidutinio dydžio: aukštis ties ketera siekia 45-61 cm, o svoris gali svyruoti nuo 15 iki 20 kilogramų. Kūno sudėjimas tvirtas, kojos ilgos, grakščios. Galva proporcinga kūnui, ausys ilgos, stačios. Akys migdolo formos, gali būti įvairių rudų atspalvių. Karolinos šunims taip pat būdingas juodas apvadas aplink akis, kuris žvilgsnį paverčia dar skvarbesniu ir išraiškingesniu. Snukutis ilgas, panašus į lapės. Lūpos įprastai būna juodos (net ir šviesaus kailio šunų). Uodega vidutinio ilgio, laikoma užriesta virš nugaros. Kailis trumpas, pritaikytas šiltam klimatui, minkštas. Kailis gali būti įvairių spalvų: rausvo imbiero, šokoladinis, juodai rudas, gelsvas, margas. Ant krūtinės, snukio ir uodegos gali būti baltų dėmių. Jauni šuniukai ant snukio gali turėti „kaukę“, kuri šuniui augant išnyksta.
Karolinos šuo: charakteris
Karolinos šuo yra nepriklausomo charakterio, todėl nuo mažumės būtina stiprinti tarpusavio ryšį. Šios veislės atstovai yra gana sunkiai dresuojami, todėl šeimininkas turi būti atkaklus ir mokantis augintinį tinkamai motyvuoti. Jei namuose yra kitų augintinių, Karolinos šuo tikrai nebus pats tinkamiausias pasirinkimas, – nors su kitais šunimis šios veislės atstovai gana lengvai susibendrauja, tačiau įvairius smulkius gyvūnus jie laiko savo grobiu. Karolinos šunys neatsispiria pagundai gaudyti paukščius, graužikus ir kitus smulkius gyvūnus, o kieme dažniausiai prirausia begalę duobių.
PtarimuPasaulis.lt
