Erdelterjeras – šuo, kuris bene labiausiai vertinamas už atsidavimą šeimininkui. Erdelterjerai tiesiog trykšta gyvenimo džiaugsmu, ir savo pozityvia nuotaika užkrečia kitus. Šios veislės šunys yra ne tik nuostabūs šeimos draugai, bet taip pat ir potencialūs tarnybiniai šunys, pasižymintys puikiomis darbinėmis savybėmis. Erdelio terjeras yra ištvermingas šuo, kuris gali lydėti savo šeimininką visur ir visada, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Šios veislės šunys išdidžiai kulniuoja šalia savo šeimininkų, paklūsta jų nurodomoms komandoms, kurias išmoksta gana greitai. Žinoma, kiekvienas šuns savininkas turi pasirūpinti ankstyva šuns socializacija bei dresūra.

Veislės istorija

Erdelterjerai buvo išveisti Anglijoje, antrojoje devynioliktojo amžiaus pusėje. Tuo laikotarpiu Anglijoje buvo labai populiari vandens gyvūnų medžioklė, ypač Ero upės slėnyje, nuo kurios pavadinimo ir kilo veislės vardas. Iki šio kinologai nesutaria, kas buvo Erdelterjerų protėviai: dauguma jų teigia, kad tai buvo oterhaundai ir senieji anglų šiurkščiaplaukiai terjerai. Veislė galėjo susiformuoti atsitiktinai, arba šunis galėjo kryžminti medžiotojai, siekę išveisti puikius pagalbininkus. Anksčiau erdelterjerai buvo vadinami pakrantės arba vandens terjerais, juos ypatingai vertino medžiotojai, nes šie šunys pasižymėjo puikiomis darbinėmis savybėmis.

Oficialų veislės pavadinimą erdelterjeras įgavo 1886 metais, tuo metu Anglijos kinologų draugija įregistravo pirmuosius šios veislės atstovus. Tuometinių erdelterjerų išvaizda gerokai skyrėsi nuo dabar veisiamų šunų: Erdelio terjerų ausys buvo ilgesnės ir sunkesnės, kūno forma buvo labiau ištempta, o kaukolė buvo grubesnė. Pirmasis šios šunų veislės klubas buvo įkurtas 1892 metais Anglijoje.

Prieš 20-30 metų Erdelio terjerai Lietuvoje buvo populiaresni nei dabar. Prieš keletą dešimtmečių šunų mylėtojai dalyvaudavo su erdelterjerais daugiakovės rungtyse, kuriose sėkmingai pasirodydavo (pavyzdžiui, 1978 metais Rūta Merkevičienė su erdelterjeru, vardu Raudis).

Erdelterjeras: išvaizda

Erdelterjeras – vidutinio dydžio šuo. Patinų aukštis ties ketera siekia 58-61 cm, kalyčių – 56-59 cm. Šios veislės šunys paprastai sveria maždaug 22 kilogramus. Erdelterjero forma primena kvadratą, kojos ilgos, kūnas raumeningas. Galva gana ilga, vidutinio pločio, kaukolė nuo ausų link akių siaurėja. Žandikauliai raumeningi, lūpos sučiauptos, sąkandis žirkliškas. Nosis juodos spalvos, akys – nedidelės, tamsios. Ausys trikampio formos, gana mažos, prigludusios. Uodega vidutinio ilgio, Europos Sąjungos šalyse nėra kerpama.

Erdelterjero kailis standus, šiurkštus ir tankus, pavilnė trumpa ir minkšta. Šios veislės šunų kailis yra hipoalerginis. Erdelterjerams būdinga rausvai ruda kailio spalva, viršutinė kūno dalis, kaklas ir dalis uodega gali būti juodos arba pilkos spalvos. Ausys dažnai būna tamsesnio atspalvio, tamsesnės dėmės leidžiamos ir aplink kaklą bei po ausis. Ant krūtinės gali būti šiek tiek baltos spalvos.

Erdelterjeras: charakteris

Erdelio terjerai visada yra draugiški žmonėms, tačiau su šunimis ir kitais gyvūnais sutaria ne visada. Vaikų atžvilgiu paprastai yra geranoriškai nusiteikę, todėl gali būti auginami šeimose, kuriose yra vaikų.

Erdelio terjerai yra gana lengvai dresuojami šunys, tačiau kartais gali būti šiek tiek užsispyrę. Nuosekliai užsiimant dresūra jokių sunkumų neturėtų tikti. Dėl puikių darbinių savybių Erdelio terjerai neretai tampa policijos šunimis, taip pat ir aklųjų vedliais. Šios veislės šunys yra patikimi ir paklusnūs, tinkamai dresuojami gali tapti nepakeičiamais namų sargais. Labai prisiriša prie savo šeimos, tiesiog dievina aktyvų laisvalaikį kartu su savo šeimininkais. Erdelio terjerai yra labai energingi, kasdien jiems reikia ilgų pasivaikščiojimų, žaidimų ir protinės veiklos. Lankyti dresūrą rekomenduojama pradėti dar nuo mažumės – ko Erdelio terjeras išmoks vaikystėje, nepamirš visą gyvenimą.

Erdelterjeras: priežiūra

Erdelterjeras yra šuo, pasižymintis stipria sveikata ir atsparumu bet kokiam aplinkos poveikiui. Kai kurios ligos, pavyzdžiui, klubo sąnario displazija, gali būti paveldėta, todėl veislyną reikėtų rinktis itin atsakingai. Šiuo metu erdelterjerai nėra labai populiari veislė, todėl galime pasidžiaugti, kad šios veislės šunys nėra nuveisti. Vis dėlto, visada yra svarbu pasidomėti šuniukų tėvų sveikatos istorija ir atliktų tyrimų rezultatais. Vyresniame šunų amžiuje gali pasireikšti onkologiniai susirgimai, ypatingai nestirilizuotoms kalėms. Jei neplanuojate šunų veisti, rekomenduojama kales sterilizuoti.

Erdelio terjerai nėra išrankūs pašarui, tačiau parinktame ėdale turėtų būti ne per didelis baltymų kiekis – jauniems šuniukams gali pasireikšti pernelyg spartus augimas (tai pavojinga dėl kaulų ir sąnarių ligų), o suaugusiems šunims gali pasireikšti alergija. Puikiu pasirinkimu gali būti mažesnį baltymų kiekį turintis sausas pašaras arba RAW mityba.

Jauni šuniukai turėtų būti supažindinami su įvairiomis higienos procedūromis – ausų valymu, nagų kirpimu, kailio šukavimu. Nagus rekomenduojama kirpti kas mėnesį, kas savaitę apžiūrėti ausis, jei reikia, išvalyti.

Erdelio terjero kailis reikalauja ypatingos priežiūros: jei norima, kad jis atrodytų puošniai, šukuoti rekomenduojama kasdien (tam naudokite ir šepetį, ir šukas). Kailis šeriasi du kartus į metus, šiuo laikotarpiu rekomenduojama keliauti į šunų kirpyklą, kurioje profesionalai pasirūpins jūsų augintinio kailiu. Dėl atsparumo šalčiui Erdelio terjerai gali būti auginami ir namuose, ir lauke.

Privalumai

• Geras sarginis šuo;
• Tinka aktyviems žmonėms;

Trūkumai

• Nesutaria su kitais šunimis ir naminiais gyvūnais;
• Būtinas fizinis aktyvumas.