Italų skalikas pasižymi labai stipriu medžioklės instinktu ir puikiai išvystyta uosle. Šios veislės atstovai įprastai būna gana tylūs ir santūrūs, tačiau sekdami grobio pėdsakais smarkiai įsiaudrina, ir loja net labai triukšmingai. Italų skalikui reikalingas tikrai nemažas fizinis krūvis, todėl toks šuo netiks tingiems šeimininkams, didžiąją dalį laisvo laiko praleidžiantiems namuose.

Veislės istorija

Italų skalikai – labai senos veislės atstovai. Spėjama, kad šie šunys galėjo kilti iš senovės Egipto šunų, tačiau ši hipotezė nėra patvirtinta. Italijoje šios veislės šunys ilgą laiką buvo naudojami šernams baidyti – labai panašūs šunys buvo vaizduojami Renesanso laikotarpio darbuose. Manoma, kad ši šunų veislė galėjo susiformuoti kryžminantis mastifams, pėdsekiams ir kurtams, nes italų skalikai turi visų šių šunų charakterio bruožų. Kai Italijoje laukinių šernų skaičius ėmė sparčiai mažėti, italų skalikai prarado savo populiarumą (tuo metu dar nebuvo įvertinta, kad šios veislės atstovai yra gana universalūs). Šiuo metu italų skalikų skaičius nėra labai didelis, tačiau šie šunys savo gimtinėje yra labai vertinami – dažniausiai italų skalikus augina medžiotojai, kuriems reikalingi pagalbininkai išbaidant kiškius ar kitus smulkius žvėris.

Taip pat skaitykite:

27073

Mistinė naminių gyvūnų energija

24076

16 įdomių faktų apie šunis

Italų skalikas: išvaizda

Italų skalikas yra vidutinio dydžio šuo: patinų aukštis ties ketera siekia 52-59 cm, o kalyčių – 48-56 cm, svoris gali svyruoti nuo 18 iki 28 kilogramų. Kūnas kampuotų formų, labai tvirtas. Nugaros linija tiesi, pilvas šiek tiek išgaubtas. Žiūrint iš viršaus, kaukolė beveik ovalo formos. Ausys labai plačios, trikampio formos, kabančios. Uodega vidutinio ilgio, tolygaus pločio, ties pagrindu gana siaura. Kailis trumpas, plaukai gana šiurkštūs ir kieti, glotnūs. Leistinos įvairios kailio spalvos: juoda, rusva, taip pat galimas bet kuris atspalvis nuo kviečių spalvos iki raudonos.

Italų skalikas: charakteris

Italų skalikai yra labai prieraišūs ir noriai bendraujantys su visais šeimos nariais, taip pat ir su vaikais. Su kitais šunimis italų skalikai dažniausiai būna draugiški, tačiau kates, paukščius ir graužikus neretai laiko savo grobiu. Jei su kate italų skalikas augs nuo mažumės, su ja puikiai sutars, tačiau tikrai neatsispirs pagundai pavaikyti kaimynų kates. Italų skalikų dresūrą būtina pradėti dar nuo mažumės, ypatingai svarbu išmokyti komandos grįžti pas šeimininką. Kol šuo nebus pakankamai paklusnus, jį paleisti lakstyti be pavadėlio gali būti net labai rizikinga: jei italų skalikas užuos ar pamatys potencialų grobį, jam aplinkui jau niekas nebus svarbu.