Slovakų skalikas – labai drąsus ir savimi pasitikintis šuo, kuris savo gimtinėje naudojamas šernų ir kitų žvėrių pėdsakų sekimui. Slovakų skalikai pasižymi ypatingai jautria uosle, didele ištverme  ir gebėjimu dirbti esant įvairioms gamtos sąlygoms. Šie šunys yra labai atsidavę savo šeimininkui ir pasižymi dideliu noru dirbti, todėl slovakų skalikai yra labai vertinami medžiotojų.

Veislės istorija

Slovakų skalikai buvo žinomi jau prieš daugybę šimtmečių, tačiau ši veislė pirmą kartą pripažinta tik 1870 metais. Rašytiniuose šaltiniuose slovakų skalikai pirmą kartą paminėti XVII amžiuje, tačiau spėjama, kad ši šunų veislė yra gerokai senesnė. Manoma, kad ši šunų veislė susiformavo kryžminantis lenkų kurtams, Austrijos skalikams ir vengrų kurtams. Ilgą laiką šios veislės šunys neturėjo aiškiai apibrėžto standarto, o kryptingas slovakų skalikų veisimas pradėtas 1915 metais. Dar griežtesnis veisimas pradėtas vėliau – nuo 1936-ųjų. Tuo metu buvo atrinkti geriausi veislės atstovai, ir buvo siekiama, kad vėlesnių kartų atstovai būtų pageidaujamos spalvos ir tinkamo dydžio. Veisėjų pastangos atsipirko – FCI šios veislės šunis pripažino 1963 metais. Pirmasis veislės mylėtojų klubas buvo įkurtas 1988 metais Bratislavoje.

Slovakų skalikas: išvaizda

Slovakų skalikas yra vidutinio dydžio šuo: aukštis ties ketera siekia 40-45 cm, o svoris svyruoja nuo 15 iki 20 kilogramų. Nugara tiesi, vidutinio ilgio, juosmuo tvirtas ir raumeningas, krūtinė plati, gerai išvystyta. Kaklas vidutinio ilgio, raumeningas, be odos nuokarų. Galva stačiakampio formos, viršugalvis kupolo formos. Ausys vidutinio ilgio, kabančios, užapvalintais galiukais. Nosis didelė, plačiomis šnervėmis, nosies galiukas juodos spalvos. Akys migdolo formos, vidutinio dydžio, rudos spalvos. Uodega išaugusi gana žemai, smailus galiukas siekia kulną. Kailis maždaug 2,5-5 cm ilgio, vidutinio šiurkštumo, tankus. Pavilnė žiemos metu labai tanki, šiltuoju metų laiku nusišeria. Leistina kailio spalva – juoda su įrudžiu.

Slovakų skalikas: charakteris

Slovakų skalikai yra labai prieraišūs šunys, kurie su savo šeimos nariais elgiasi labai švelniai, tačiau šios veislės atstovai dažniau auginami ne kaip šeimos kompanionai, bet kaip medžiotojų pagalbininkai. Slovakų skalikai su kitais šunimis dažniausiai puikiai sutaria, tačiau kitus už save smulkesnius gyvūnus gali laikyti savo grobiu. Šiems šunims yra reikalingas gana nemažas fizinis aktyvumas, tad toks augintinis yra tinkamas tik tiems žmonėms, kurie mėgsta leisti laisvalaikį gamtoje, ir tam gali skirti nemažai laiko. Slovakų skalikai tiesiog dievina ilgus pasivaikščiojimus miške, tačiau tuomet, jei šuo dar nemoka atsišaukti pakviestas, jo nereikėtų paleisti lakstyti be pavadėlio.

PatarimuPasaulis.lt