Alpių daksbrakas yra labai tvirtas ir ištvermingas šuo, kuris naudojamas sužeistų žvėrių sekimui arba kiškių bei lapių persekiojimui. Šiems šunims yra būdingas gana ramus būdas ir draugiškumas, tačiau Alpių daksbrakams yra reikalingas gana nemažas fizinis krūvis. Šios veislės atstovai geriausiai jaučiasi tada, kai turi galimybę dirbti, tad nieko keisto, kad Alpių daksbrakus dažniausiai nusprendžia auginti medžiotojai.

Taip pat skaitykite:

10447

Kaip atpratinti šunį nuo pavadžio tampymo?

1057

Sausas ar šlapias maistas: patarimai, kaip išsirinkti tinkamą augintinių pašarą

Veislės istorija

Alpių daksbrakas – tai mažai žinomos veislės atstovas. Šių šunų protėviai XIX amžiaus viduryje buvo randami Alpių kalnuose, o vėliau buvo kryžminami su austrų skalikais ir taksais. Šios veislės atstovai buvo naudojami ne tik pėdsekystei, bet taip pat ir grobio atnešimui. 1881-1885 metais Alpių daksbrakai lydėjo medžiotojus net į labai tolimas keliones – tuo laikotarpiu šie šunys su savo šeimininkais keliavo į Turkiją ir į Egiptą. Veislės pavadinimas ne visada buvo toks pat, koks yra suteiktas dabar, – taip pat šie šunys buvo vadinami Alpių basetais (dabartinis pavadinimas buvo suteiktas 1975 metais). Ši šunų veislė Austrijoje buvo pripažinta 1932 metais, o FCI Alpių daksbrakus pripažino 1991-aisiais.

Šiandien šios veislės atstovai nėra labai populiarūs, jie dažniausiai auginami austrų medžiotojų, o kaip namų kompanionai šie šunys pasirenkami labai retai.

Alpių Daksbrakas: išvaizda

Alpių daksbrakas – trumpakojis šuo, kuriam būdingas labai tvirtas kūno sudėjimas. Aukštis ties ketera siekia maždaug 34-42 cm, svoris gali svyruoti nuo 15 iki 18 kg. Kūnas pailgas, kojos trumpos. Kaklas vidutinio ilgio, labai tvirtas ir raumeningas. Galva beveik kupolo formos, pakaušio gumburas švelnus, kaktos raukšlė aiškiai pabrėžta. Akys tamsios, išraiškingos. Dantys labai tvirti, pageidautina, kad sąkandis būtų žirkliškas. Ausys išaugusios aukštai, vidutinio ilgio, plačios. Uodega išaugusi aukštai, vidutinio ilgio, uodegos galiuko plaukai formuoja šepetėlį. Kailis dvisluoksnis: dengiamieji plaukai labai tankūs, prigludę, o pavilnė tanki ir minkšta. Pageidautina spalva – tamsaus elnio.

Taip pat skaitykite:

10447

Kaip atpratinti šunį nuo pavadžio tampymo?

1057

Sausas ar šlapias maistas: patarimai, kaip išsirinkti tinkamą augintinių pašarą

Alpių Daksbrakas: charakteris

Alpių daksbrakai nėra labai greiti, tačiau pasižymi ypatingai jautria uosle ir didele ištverme. Šios veislės atstovai su žmonėmis ir kitais šunimis įprastai yra labai draugiški, tačiau įvairius smulkius gyvūnus dažniausiai laiko savo grobiu.

Alpių daksbrakai labai greitai mokosi, todėl jų dresūra netampa pernelyg dideliu iššūkiu. Šie šunys yra savimi pasitikintys ir neturintys nepagrįstų baimių, tačiau ankstyvame šuns amžiuje būtina pasirūpinti tinkama socializacija. Alpių daksbrakams kasdien reikalingi pakankamai ilgi pasivaikščiojimai, kurių metu šuo galėtų susipažinti su vis kita aplinka.