Maltos bišonas – labai simpatiškas ir draugiškas šuo, pasižymintis neišsenkančia energija. Socializuoti šios veislės šunys puikiai sutaria su vaikais ir gyvūnais, todėl labai svarbu prie jų pratinti dar nuo mažumės. Maltos bišonai tiesiog dievina žmonių draugiją, visada nori būti šalia šeimininko. Paprastai būna aktyvūs ne vien tik lauke, bet taip pat ir namuose. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šie augintiniai turi labai didelį polinkį loti – Australijoje daugiausiai Maltos bišonų atiduodami būtent dėl šios priežasties.Toks augintinis yra tikrai ne kiekvienam, todėl nesusižavėkite vien tik žavia šios veislės šunų išvaizda.

Veislės istorija

Maltos bišonai yra labai sena šunų veislė, todėl jie turi įgiję ne vieną pavadinimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje šios veislės šunys kartais yra vadinami Maltesėmis, o Didžiojoje Britanijoje – senoviniais Maltos šunimis, romėnų moterų šunimis, Maltos liūtų šunimis, ir t.t. Spėjama, kad šios veislės šunys galėjo kilti iš špicų tipo šunų. Taip pat manoma, kad Maltos bišonai galėjo kilti iš Tibeto terjerų. Deja, iki šių dienų šios veislės šunų kilmė vis dar nėra aiški. Tikėtina, kad į Europą jie galėjo patekti iš Viduriniųjų Rytų kartu su klajoklių gentimis. Seniausi išlikę įrašai apie Maltos bišonus yra maždaug 2500 metų senumo. Apie juos rašoma senovės graikų ir romėnų literatūroje, juos mini ir žymus filosofas Aristotelis. Maždaug XVII-XVIII amžiuje veisėjai nusprendė veislę patobulinti šiek tiek sumažindami šunų dydį. XVII a. švedų gamtininkas Karlas Linėjus rašė, kad Maltos bišonai buvo voverės dydžio. Kiek vėliau veislei grėsė išnykimas, tačiau Maltos bišonų mylėtojai stengėsi kaip įmanydami, kad taip nenutiktų. Maždaug XVIII amžiuje Maltos bišonai buvo kryžminami su miniatiūriniais spanieliais ir pudeliais. Sunku pasakyti, ar tai gerai, ar ne, tačiau devynioliktajame amžiuje buvo suskaičiuojamos net devynios Maltos bišonų veislės! Tuo laikotarpiu šie šunys buvo ir vienspalviai, ir margi, visiems jiems buvo leidžiama dalyvauti 1902-1913 metais Anglijoje vykusiose parodose (Australijoje dar ilgiau – iki pat 1950 metų).

Maltos bišonas: išvaizda

Išskirtinis Maltos bišonų bruožas – ilgas ir švelnus šilkinės tekstūros kailis, kuris gali būti sniego baltumo, dramblio kaulo ar blausaus oranžinio atspalvio. Maltos bišonų kūnas yra pailgas, patinų ūgis ties ketera siekia 21-25 cm, kalyčių – 20-23 cm. Kūno ilgis yra lygus šuns aukščiui. Krūtinės apačia yra žemiau alkūnių, pilvas vidutiniškai įtrauktas, juosmuo susilieja su nugara. Galva vidutinio dydžio, snukis tiesus. Lūpų kraštai ir nosies veidrodėlis juodos spalvos. Akys gana didelės, apvalios, tamsių spalvų. Ausys trikampio formos, plokščios, gana prigludusios. Uodega išaugusi aukštai, gana ilga, į galą smarkiai plonėjanti. Visą kūną dengia ilgi plaukai, kai kuriose srityse jų ilgis gali siekti net 22 cm. Pavilnės Maltos bišonai neturi. Šios veislės šunų kailis yra laikomas hipoalerginiu, todėl Maltos bišonus gali laikyti kailiui alergiški žmonės.