Maltos bišonas – labai simpatiškas ir draugiškas šuo, pasižymintis neišsenkančia energija. Socializuoti šios veislės šunys puikiai sutaria su vaikais ir gyvūnais, todėl labai svarbu prie jų pratinti dar nuo mažumės. Maltos bišonai tiesiog dievina žmonių draugiją, visada nori būti šalia šeimininko. Paprastai būna aktyvūs ne vien tik lauke, bet taip pat ir namuose. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šie augintiniai turi labai didelį polinkį loti – Australijoje daugiausiai Maltos bišonų atiduodami būtent dėl šios priežasties.Toks augintinis yra tikrai ne kiekvienam, todėl nesusižavėkite vien tik žavia šios veislės šunų išvaizda.

Veislės istorija

Maltos bišonai yra labai sena šunų veislė, todėl jie turi įgiję ne vieną pavadinimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje šios veislės šunys kartais yra vadinami Maltesėmis, o Didžiojoje Britanijoje – senoviniais Maltos šunimis, romėnų moterų šunimis, Maltos liūtų šunimis, ir t.t. Spėjama, kad šios veislės šunys galėjo kilti iš špicų tipo šunų. Taip pat manoma, kad Maltos bišonai galėjo kilti iš Tibeto terjerų. Deja, iki šių dienų šios veislės šunų kilmė vis dar nėra aiški. Tikėtina, kad į Europą jie galėjo patekti iš Viduriniųjų Rytų kartu su klajoklių gentimis. Seniausi išlikę įrašai apie Maltos bišonus yra maždaug 2500 metų senumo. Apie juos rašoma senovės graikų ir romėnų literatūroje, juos mini ir žymus filosofas Aristotelis.

Maždaug XVII-XVIII amžiuje veisėjai nusprendė veislę patobulinti šiek tiek sumažindami šunų dydį. XVII a. švedų gamtininkas Karlas Linėjus rašė, kad Maltos bišonai buvo voverės dydžio. Kiek vėliau veislei grėsė išnykimas, tačiau Maltos bišonų mylėtojai stengėsi kaip įmanydami, kad taip nenutiktų. Maždaug XVIII amžiuje Maltos bišonai buvo kryžminami su miniatiūriniais spanieliais ir pudeliais. Sunku pasakyti, ar tai gerai, ar ne, tačiau devynioliktajame amžiuje buvo suskaičiuojamos net devynios Maltos bišonų veislės! Tuo laikotarpiu šie šunys buvo ir vienspalviai, ir margi, visiems jiems buvo leidžiama dalyvauti 1902-1913 metais Anglijoje vykusiose parodose (Australijoje dar ilgiau – iki pat 1950 metų).

Maltos bišonas: išvaizda

Išskirtinis Maltos bišonų bruožas – ilgas ir švelnus šilkinės tekstūros kailis, kuris gali būti sniego baltumo, dramblio kaulo ar blausaus oranžinio atspalvio. Maltos bišonų kūnas yra pailgas, patinų ūgis ties ketera siekia 21-25 cm, kalyčių – 20-23 cm. Kūno ilgis yra lygus šuns aukščiui. Krūtinės apačia yra žemiau alkūnių, pilvas vidutiniškai įtrauktas, juosmuo susilieja su nugara. Galva vidutinio dydžio, snukis tiesus. Lūpų kraštai ir nosies veidrodėlis juodos spalvos. Akys gana didelės, apvalios, tamsių spalvų. Ausys trikampio formos, plokščios, gana prigludusios. Uodega išaugusi aukštai, gana ilga, į galą smarkiai plonėjanti. Visą kūną dengia ilgi plaukai, kai kuriose srityse jų ilgis gali siekti net 22 cm.

Pavilnės Maltos bišonai neturi. Šios veislės šunų kailis yra laikomas hipoalerginiu, todėl Maltos bišonus gali laikyti kailiui alergiški žmonės.

Maltos bišonas: charakteris

Maltos bišonai yra meilūs, prieraišūs šunys, kurie paperka ištikimybe ir begaline meile savo šeimininkams. Tai yra puikūs šeimos šunys, tačiau tinkamo bendravimo su vaikais turi būti mokomi dar nuo mažumės. Maži vaikai ne visada su augintiniais elgiasi švelniai, todėl Maltos bišonas gali tapti irzlus. Geriausia šiuos šunis rinktis vaikams paūgėjus – mokyklinio amžiaus vaikai jau moka tinkamai elgtis su augintiniais. Su kitais gyvūnais Maltos bišonai paprastai puikiai sugyvena, jie noriai bendrauja ir su šunimis, ir su katėmis.

Paprastai šios veislės šunys namuose yra aktyvūs, todėl svarbu pakankamai laiko skirti žaidimams su augintiniu. Maltos bišonai nemėgsta labai ilgų pasivaikščiojimų lauke, dažniausiai pakanka vos 10-20 minučių porą kartų per dieną. Dėl didelio šių šunų užsispyrimo dresūra gali būti gana sudėtinga, tačiau visada yra palanku mokyti šunį pagrindinių dresūros komandų. Jei įstengsite užsiėmimus paversti smagiais ir įdomiais, galėsite išmokyti Maltos bišoną įvairių triukų.

Maltos bišonas: priežiūra

Maltos bišonai yra viena sveikiausių šunų veislių. Vis dėlto, tam tikrų sveikatos sutrikimų gali pasitaikyti ir gana sveikoms veislėms. Šie šunys gali kentėti nuo kelio girnelės išnirimo ar akies rainelės atrofijos, pasitaiko ligų ir dėl netinkamos šių šunų priežiūros.

Maistui šios veislės šunys nėra labai išrankūs, tačiau svarbu parinkti tokį pašarą, kuris augintiniui ne tik patiktų, bet taip ir tiktų. Pašarą visada rekomenduojama normuoti, nes tai gali padėti išvengti nutukimo. Jei augintinis nedalyvauja parodose, jo kailį galima trumpinti – tokiu atveju jis nesivels ir nereikalaus labai didelės priežiūros. Žinoma, geriausia lankytis profesionalioje šunų kirpykloje, tačiau išmokus tinkamai kirpti kailį, tą galima atlikti ir namuose. Maltos bišonai nesišeria, tačiau svarbu kailį pakankamai dažnai šukuoti – tai padės pašalinti negyvus plaukus bei neleis susidaryti sąvėloms. Jei augintinis dalyvaus parodose, kailio priežiūra pareikalaus daugiau dėmesio. Veisėjai visada gali suteikti informaciją, kaip tą tinkamai padaryti, tačiau dažniausiai yra lankomasi šunų kirpyklose.

Privalumai

• Draugiškas su vaikais;
• Tinkamas laikyti bute;
• Lengvai perneša karštą klimatą;
• Draugiškas su kitais šunimis ir katėmis.

Trūkumai

• Kailiui reikia nuolatinės priežiūros.