Mančesterio terjerai – linksmi ir vietoje nenustygstantys šunys, kurie kadaise talkininkavo medžiodami graužikus, o šiandien yra kambariniai šunys ir puikūs šeimos draugai. Mančesterio terjeras yra ištikimas ir prieraišus šuo, kuris tinkamai dresuojamas gali dar ir kaip nustebinti! Šiems nedideliems šunys stebina įspūdingu vikrumu ir greičiu, todėl jų energija gali būti išnaudojama tam tikrame šunų sporte, pavyzdžiui, Agility. Nors Mančesterio terjerai ne visada yra nusiteikę bendrauti su kitais gyvūnais, tačiau savalaikė socializacija ir tinkamas šuns auklėjimas gali daryti tikrus stebuklus!

Veislės istorija

XIX amžiuje dėl prastų sanitarinių sąlygų Anglijoje užsiveisė daugybė žiurkių, kurių žudymas tapo sportu. Žiurkių medžioklei buvo naudojami įvairūs šunys, tačiau ne visi jie pasižymėjo reikalingu vikrumu ir greita reakcija. Žiurkių sporto entuziastas Džonas Hulme nusprendė išveisti tokią šunų veislę, kuri būtų nepralenkiama žiurkių gaudyme, taigi, sukryžmino skaliką su terjeru. Gimę šuniukai buvo ne tik tvirti, bet taip pat atkaklūs ir labai greiti. 1827 metais išvesta nauja šunų veislė jau buvo ypatingai vertinama dėl gebėjimų gaudyti žiurkes. Tuo metu šunų ausys buvo trumpinamos, kad nebūtų nuplėštos kovojant su graužikais. 1860 metais Mančesterio terjerai buvo pagrindiniai žiurkių gaudytojai, maždaug tuo laikotarpiu šiems šunims buvo suteiktas Mančesterio vardas. Kiek vėliau buvo bandoma išveisti mažesnius Mančesterio terjerus, tačiau jie nepasižymėjo tvirta sveikata, jų kailis buvo pernelyg plonas, o akys – per daug iššokusios. Kurį laiką mažesnė Mančesterio terjero „versija“ išliko gana populiari: juos šeimininkai nešiodavosi specialiuose šunims pasiūtuose maišeliuose, kuriuos segdavo prie raitelio diržo. Šie šuniukai pasitarnaudavo lapių medžioklėje. Už „tėvynės“ ribų Mančesterio terjerai nėra labai populiarūs, o po Antrojo pasaulinio karo veislei apskritai grėsė išnykimas. Laimei, Mančesterio terjerų mylėtojų klubas pasistengė, kad veislė būtų išsaugota.

Mančesterio terjeras: išvaizda

Mančesterio terjeras yra nedidelis šuo, kurio aukštis ties ketera siekia 38-41 cm, vidutinis svoris – maždaug 8 kilogramai. Patinai paprastai būna didesni ir stambesni už pateles. Šios veislės šunys nėra stambūs, kūnas nedidelis ir kompaktiškas, ties juosmeniu šiek tiek įlenktas, šonkauliai atsikišę. Kojos gana ilgos ir tvirtos. Mančesterio terjero snukis yra gana ilgas, pleišto formos. Ausys V formos, vidutinio dydžio, nulenktos į priekį. akys mažos, ovalo formos, visada tamsios. Uodega ties pagrindu yra gana plati, į galą siaurėjanti, laikoma žemiau nugaros linijos. Kailis trumpas, standus ir blizgus. Galimos kailio spalvos – juoda, ruda, gelsvai ruda, mėlyna.

Mančesterio terjeras: charakteris

Mančesterio terjerai yra be galo gyvybingi šunys: atrodytų, kad paroje nėra nė vienos valandos, kurią šios veislės šunys norėtų skirti poilsiui. Mančesterio terjeras mielai lakstys po kiemą, žais su kamuoliuku ar kitu mėgstamu žaislu, ar tiesiog eis pasivaikščioti kartu su šeimininku. Dar būdami jauni Mančesterio terjerai labai prisiriša prie savo šeimininkų, tačiau ne visada yra pasiryžę jiems paklusti. Šios veislės šunys gali būti tikri nenuoramos, todėl nuo pat mažumės svarbu nubrėžti tam tikras ribas, ir taisyklių nuosekliai laikytis. Nuo pat mažens būtina socializacija ir dresūra – nors Mančesterio terjerai gana gerai įsimena komandas, tačiau jas vykdo tikrai ne visada. Na, kartais jiems nėra kada klausyti šeimininko – juk tiek daug lauke yra įdomybių! Mančesterio terjerai ne visada yra draugiški kitiems gyvūnams, todėl prie jų turi būti pratinami nuo pat mažumės. Socializuotas Mančesterio terjeras gali sugyventi ir su kitais augintiniais (išskyrus graužikus, kuriuos laiko savo grobiu). Šios veislės šunys loja gana saikingai, tačiau savo balseliu gali pranešti apie įsibrovėlius. Tai yra puikiai prisitaikantys šunys, kurie gali būti auginami ir miesto, ir kaimo vietovėse.

Mančesterio terjeras: priežiūra

Mančesterio terjerai yra stiprios sveikatos šunys, tačiau renkantis veislyną vertėtų pasidomėti vados tėvų sveikatos istorija. Šiai veislei nėra būdingi jokie specifiniai sveikatos sutrikimai, vidutinė šių vikruolių gyvenimo trukmė – 13-14 metų, tačiau neretai jie išgyvena ir kur kas ilgiau (žinoma šunų, kurie išgyveno net 24 metus). Mančesterio terjerai nėra labai jautrūs šunys, jie lengvai ištveria įvairias oro sąlygas, net ir labai karštą klimatą. Šios veislės šunys nereikalauja ypatingai daug priežiūros – tereikia paskirti tinkamą pašarą, kas mėnesį pakirpti nagučius, kelis kartus per savaitę pašukuoti minkštu šepečiu. Nuo pat šuns mažumės svarbu pasirūpinti augintinio socializacija, lankyti dresūros pamokas. Tinkamai išauklėtas Mančesterio terjeras gali toleruoti kitus gyvūnus ir nerodyti jiems agresijos.

Mančesterio terjeras yra tinkamas tik aktyviems žmonėms, kurie nebijo „energijos bombos“ savo namuose. Kartais atrodo, kad šios veislės šunims poilsis apskritai nėra reikalingas, ir dūkti jie galėtų visą parą. Taigi, reikėtų pagalvoti apie tai, kur nukreipsite šio aktyvaus šuns energiją. Vien tik trumpų pasivaikščiojimų aplink namą tikrai neužteks – Mančesterio terjerui reikia kur kas daugiau! Jei šuo bus išvarginamas lauke, namuose jam neliks nieko kito, kaip tik miegoti.

Privalumai

• Lengva priežiūra;
• Lengvai perneša karštą klimatą.

Trūkumai

• Sunkiai dresuojamas;
• Nedraugiškas su kitais šunimis ir naminiais gyvūnais.