Sena japonų patarlė sako: „pažvelk mopsui į akis ir rasi kelią į save“. Turbūt kiekvienas šios veislės šunų mylėtojas sutiks, kad mopsai – tikrai puikūs sielos gydytojai, galintys praskaidrinti net ir pačią niūriausią dieną. Mopsai yra labai draugiški šunys ir puikūs kompanionai, mielai žaidžiantys ir su vaikais, ir su suaugusiais. Nors iš pažiūros mopsas atrodo kaip gana nesportiškas šuo, tačiau galite būti nustebinti šių šunų aktyvumu!

Veislės istorija

Nors daug  kam atrodo staigmena, kad mopsai yra kilę iš Kinijos, tačiau tai yra tiesa. Mopsas – gana sena šunų veislė, kuri Europą pasiekė XVI amžiuje.  Azijoje šios veislės šunis dažnai laikė budistai, kurie palaikė kompaniją vienuoliams. Bene labiausiai mopsų veislę puoselėjo Šungų dinastija, kuri  valdė Kiniją XVI amžiuje. Maždaug 1500-1600 metais mopsai pradėti importuoti į įvairias Europos šalis – Olandiją, Prancūziją, Angliją, Portugaliją, Ispaniją.  Tuo laikotarpiu mopsai buvo vadinami Mopshond, ir dažnai tapdavo damų palydovais. Buvo teigiama, kad raukšlėtas šunelio snukis pabrėžia moterų grožį (matyt, dėl kontrasto moterys atrodė gražesnės..) Anglijoje 1884 metais buvo įkurtas pirmasis mopsų mylėtojų klubas. Į Lietuvą pirmasis mopsas atkeliavo gana vėlai – 1993 metais.  Šiandien mūsų šalyje mopsai yra gana populiari šunų veislė.

Mopsas: išvaizda 

Mopsas – nedidelis šuo, sveriantis nuo 6 iki 9 kilogramų. Šių šunelių aukštis ties ketera – apie 28-32 cm. Šios veislės šunų kūnas primena kvadratą, sudėjimas gana stambus ir raumeningas. Mopso galva didelė, apvali. Krūtinė plati, liemuo trumpas, matomi ryškūs šonkauliai. Snukis trumpas ir raukšlėtas, bukas. Mopsų akys kiek išsprogusios, visada tamsios. Ausys plonos ir nedidelės, galai kiek atsikišę į priekį. Kaklas trumpas ir raukšlėtas.  Mopso uodega kilpiška, užriesta dviem žiedais.  Nosis gana didelė, juoda, su atviromis šnervėmis. Apatinis žandikaulis platus, dantys išdėstyti beveik tiesia linija. Kai nasrai yra sukąsti, dantys ir liežuvis neturi matytis.