Sena japonų patarlė sako: „pažvelk mopsui į akis ir rasi kelią į save“. Turbūt kiekvienas šios veislės šunų mylėtojas sutiks, kad mopsai – tikrai puikūs sielos gydytojai, galintys praskaidrinti net ir pačią niūriausią dieną. Mopsai yra labai draugiški šunys ir puikūs kompanionai, mielai žaidžiantys ir su vaikais, ir su suaugusiais. Nors iš pažiūros mopsas atrodo kaip gana nesportiškas šuo, tačiau galite būti nustebinti šių šunų aktyvumu!

Veislės istorija

Nors daug  kam atrodo staigmena, kad mopsai yra kilę iš Kinijos, tačiau tai yra tiesa. Mopsas – gana sena šunų veislė, kuri Europą pasiekė XVI amžiuje.  Azijoje šios veislės šunis dažnai laikė budistai, kurie palaikė kompaniją vienuoliams. Bene labiausiai mopsų veislę puoselėjo Šungų dinastija, kuri  valdė Kiniją XVI amžiuje. Maždaug 1500-1600 metais mopsai pradėti importuoti į įvairias Europos šalis – Olandiją, Prancūziją, Angliją, Portugaliją, Ispaniją.  Tuo laikotarpiu mopsai buvo vadinami Mopshond, ir dažnai tapdavo damų palydovais. Buvo teigiama, kad raukšlėtas šunelio snukis pabrėžia moterų grožį (matyt, dėl kontrasto moterys atrodė gražesnės..) Anglijoje 1884 metais buvo įkurtas pirmasis mopsų mylėtojų klubas. Į Lietuvą pirmasis mopsas atkeliavo gana vėlai – 1993 metais.  Šiandien mūsų šalyje mopsai yra gana populiari šunų veislė.

Mopsas: išvaizda 

Mopsas – nedidelis šuo, sveriantis nuo 6 iki 9 kilogramų. Šių šunelių aukštis ties ketera – apie 28-32 cm. Šios veislės šunų kūnas primena kvadratą, sudėjimas gana stambus ir raumeningas. Mopso galva didelė, apvali. Krūtinė plati, liemuo trumpas, matomi ryškūs šonkauliai. Snukis trumpas ir raukšlėtas, bukas. Mopsų akys kiek išsprogusios, visada tamsios. Ausys plonos ir nedidelės, galai kiek atsikišę į priekį. Kaklas trumpas ir raukšlėtas.  Mopso uodega kilpiška, užriesta dviem žiedais.  Nosis gana didelė, juoda, su atviromis šnervėmis. Apatinis žandikaulis platus, dantys išdėstyti beveik tiesia linija. Kai nasrai yra sukąsti, dantys ir liežuvis neturi matytis. 

Mopsas: charakteris

Mopsai dažnai apibūdinami kaip tikri juokdariai. Tai – labai linksmi, žvalūs ir meilūs šunys. Jų būdas yra panašus kaip ir buldogų: mopsai labai mėgsta dėmesį ir žmonių draugiją, jei negauna pakankamai dėmesio, gali tapti pavydūs.  Mopsai yra visada pasirengę žaisti – žaidimų partneriais mielai pasirenka suaugusiuosius, vaikus, šunis ir kates. Šios veislės šunys yra labai jautrūs, prie jų negalima kalbėti šiurkščiai, mopsams yra tinkama tik pozityvi dresūra.  Nors mopsai yra gana užsispyrę, tačiau juos išdresuoti tikrai yra įmanoma. Žinoma, tą rekomenduojama daryti nuo ankstyvo šuns amžiaus. Mopsas yra guvus šuo, tačiau puikiai jausis ir ankštame bute – juk svarbiausia ne tai, kiek namuose vietos, o tai, ar juose yra šeimininkas! Mopsas mielai eis į ilgus pasivaikščiojimus, tačiau dėl trumpo snukio svarbu mopsą saugoti nuo karščio. Vasaros metu pasivaikščiojimų trukmę vertėtų gerokai apriboti, tam geriausia rinktis ankstyvą rytą ir vėlyvą vakarą. Dažnas, pamatęs mopsą, pirmiausia šeimininko paklausia, ar mopsas knarkia. Atsakymas, žinoma, yra teigiamas – mopsams, kaip ir kitiems trumpasnukiams, tai yra būdinga, nors pasitaiko ir išimčių.

Mopsas: priežiūra

Nors mopsas mėgsta ilgus pasivaikščiojimus, tačiau svarbu jo nevarginti per karščius ar šalčius (žiemą mopsas gali būti rengiamas). Šios veislės šunys yra linkę tukti, todėl griežtai normuokite duodamo pašaro kiekį. Mopsai yra linkę persivalgyti, o šeimininkams kartais sunku atsispirti toms mieloms akytėms... Jokiu būdu negalima duoti maisto „nuo stalo“ – mopsų jautri virškinimo sistema. Svarbu parinkti visavertį pašarą, kuris jūsų augintiniui tiktų. Didelį dėmesį svarbu skirti mopso kvėpavimo sistemai. Kaip ir kitiems trumpasnukiams, mopsams sunku ištverti  karščius – pavėsis ir vanduo mopsui turi būti visada prieinami. Mopso akys yra gana išsprogusios, todėl svarbu jas saugoti žaidžiant. Akis reikėtų reguliariai apžiūrėti – įsitikinkite, ar nėra pažeista ragena, ar akys nėra sudirgusios. Svarbu saugoti mopso galvą nuo sutrenkimų – kad ir kaip keistai tai skambėtų, tačiau žemaūgiams šunims sutrenkus galvą gali iškristi akies obuolys. Tokiu atveju yra reikalinga skubi veterinarinė pagalba. Taip pat mopsus svarbu reguliariai šukuoti. Šios veislės šunys turi gana tankią pavilnę, šėrimosi laikotarpiu šeriasi gana gausiai. Kas savaitę  apžiūrėkite mopso ausis, jei bus poreikis – išvalykite. Nagus trumpinkite kartą per mėnesį. Tinkamai prižiūrimas mopsas gyvena maždaug 12-14 metų. Labai svarbu pasirinkti patikimą mopsų veislyną, nes šiems šunims yra būdingos įvairios paveldimos ligos: progresuojanti tinklainės atrofija, papildomos blakstienos, kurios nuolat dirgina akis, persistentinė vyzdžio membrana, entropija, ektropija, kartarakta, kelio girnelės išnirimas, ir t.t. Atsakingi veisėjai atlieka reikalingus (dažnai – ne tik privalomus) tyrimus, kurie padeda užkirsti kelią paveldimoms ligoms. Gali būti veisiami tik visiškai sveiki mopsai, kurie atsives puikios sveikatos palikuonių. Rinkdamiesi veislyną būtinai pasiklausinėkite, kokiomis ligomis yra sirgę veislyno šunys, ar yra pasitaikiusių paveldimų ligų, ir t.t. Atsakingi veisėjai visada yra pasirengę suteikti jus dominančią informaciją!

Taip pat skaitykite:

36258

6 papūgų rūšys, kurių atstoves galima išmokyti kalbėti

4022

Kramerio žieduotoji papūga: svarbiausios priežiūros taisyklės

Privalumai

• Draugiškas su vaikais;
• Geras sarginis šuo;
• Nereikalauja daug priežiūros.

Trūkumai

• Sunkiai perneša karštą klimatą;
• Sunkiai dresuojamas;
• Linkęs į nutukimą.

 PatarimuPasaulis.lt