Nykštukinis pinčeris kitaip dar vadinamas cvergpinčeriu (vok. „Zwerg“ reiškia „nykštukas“). Tai – nedidelis kambarinis šuo, kuris savo nedidelio ūgio tikrai nepaiso. Nykštukiniai pinčeriai visada nori pasirodyti labai drąsūs, tačiau kartais šiuos šunis prireikia ginti nuo... jų pačių. Jei nykštukinis pinčeris yra laiku socializuojamas ir pasirūpinama dresūros pagrindais, šis šuo tampa puikiai išauklėtu šeimos augintiniu, kuris visada norėtų būti kuo arčiau savo šeimos. Nykštukiniams pinčeriams yra būdinga neišsenkanti energija, paprastai šie šunys būna aktyvūs ne tik lauke, bet taip pat ir namuose. Nedidelis augintinio ūgis leidžia šunį pasiimti į keliones, kurias nykštukiniai pinčeriai labai mėgsta.

Veislės istorija

Nykštukinių pinčerių veislė prieš maždaug kelis šimtus metų buvo išvesta iš vokiečių pinčerių (pirmieji šios veislės šunys paminėti dar XV amžiuje, tačiau selekcinis darbas pradėtas gerokai vėliau). Nors nykštukiniai pinčeriai yra labai panašūs į anglų toiterjerus, tačiau nesuklyskite – nors šie šunys buvo išveisti gaudyti žiurkes, tačiau šių veislių protėviai yra skirtingi. Taip pat cvergpinčeriai neretai yra lyginami su dobermanais, tačiau ir jų protėviai nebuvo tokie pat. Be to, dobermanai buvo pradėti veisti maždaug šimtmečiu vėliau nei nykštukiniai pinčeriai. Pirmieji šios veislės atstovai buvo stambesni, jie buvo laikomi arklidėse, kad išgaudytų žiurkes. Šiuolaikiniai nykštukiniai pinčeriai buvo pradėti veisti XIX a. Vokietijoje, tačiau veislė buvo pripažinta praėjus kur kas daugiau laiko. 1895 metais nykštukinius pinčerius pripažino Vokietijos šnaucerių ir pinčerių mylėtojų draugija. Pirmieji nykštukiniai pinčeriai į JAV pateko 1929 metais, o 1935-aisiais jau buvo pripažinti kaip kambarinė-dekoratyvinė šunų veislė. Pirmieji nykštukiniai pinčeriai į Lietuvą atkeliavo gana vėlai – 2006 metais. Šiuo metu veislė yra gana populiari.

Nykštukinis pinčeris: išvaizda

Nykštukinių pinčerių išvaizda labai primena „miniatiūrinius dobermanus“. Šių šunų aukštis ties ketera paprastai siekia 25-30 cm. Kalytės sveria maždaug 3-5 kilogramus, patinai – 4-7 kg. Kūnas proporcingai sudėtas, krūtinė platoka, ovali, šonkauliai plokšti, nugara trumpa. Kojos tiesios, raumeningos, letenos apvalios, kompaktiškos. Kaklas vidutinio ilgio, šiek tiek išlenktas. Galva siaura, pleišto formos, snukio ilgis lygus pusei galvos ilgio. Žandikauliai stiprūs, sąkandis žirkliškas. Ausys trikampio formos, simetriškos, gana didelės. Akys ovalo formos, tamsios. Nosis juodos spalvos. Uodega vidutinio ilgio, Europos Sąjungos šalyse nėra kerpama. Kailis trumpas, tankus, prigludęs. Dengiamieji plaukai yra gana kieti, tiesūs. Galvą ir kojas dengiantis kailis yra trumpesnis ir minkštesnis. Spalva gali būti juoda, sodriai geltona arba ruda.

Nykštukinis pinčeris: charakteris

Nykštukiniai pinčeriai yra puikiai prisitaikę gyventi mieste – nors jų gebėjimai gaudyti žiurkes niekur nedingo, tačiau šie šunys puikiai jaučiasi gyvendami bute. Svarbu žinoti, kad nykštukiniai pinčeriai mėgsta skalyti, todėl tuomet, jei jis bruožas jums nepriimtinas, dar nuo mažumės bandykite šunį atpratinti taip elgtis. Su kitais gyvūnais nykštukiniai pinčeriai dažniausiai puikiai sutaria. Su vaikais, gyvenančiais toje pačioje šeimoje, paprastai noriai bendrauja, tačiau su svetimais vaikais dažniausiai nesutaria. Labai svarbu mokyti vaikus tinkamai elgtis su augintiniu – nykštukiniai pinčeriai yra gana lengvai pažeidžiami. Šios veislės šunys yra lengvai dresuojami, tačiau problema yra tai, kad dauguma nedidelius šunis auginančių žmonių paprasčiausiai tuo neužsiima. Jei norite turėti puikiai išauklėtą ir paklusnų augintinį, dresuosite jį dar nuo mažumės. Nykštukiniai pinčeriai yra labai vikrūs ir sumanūs, jei jie yra tinkamai mokomi, gali dalyvauti ir įvairaus šunų sporto varžybose. Šios veislės šunims nėra reikalingi labai ilgi pasivaikščiojimai, tačiau žaidimams ir protinei veiklai reikėtų skirti laiko kasdien!

Nykštukinis pinčeris: priežiūra

Nykštukiniai pinčeriai yra sveiki, maždaug 13-14 metų gyvenantys šunys. Vis dėlto, šiai veislei taip pat pasitaiko įvairių sveikatos sutrikimų – pavyzdžiui, progresuojanti tinklainės atrofija ar kelio girnelės išnirimas. Progresuojanti tinklainės atrofija yra paveldima liga, kuri pasireiškia regos sutrikimais. Jei pastebite, kad augintinis tamsiuoju paros metu labai prastai mato, tai gali būti ženklas, kad laikas kreiptis į veterinarijos gydytoją (ši liga gali lemti aklumą). Svarbu riboti augančių nykštukinių pinčerių fizinį aktyvumą, nes pernelyg didelis krūvis gali lemti kelio girnelės išnirimą. Paveldimų ligų bus galima išvengti, jei veislyną rinksitės pakankamai atsakingai. Visada rekomenduojama pasidomėti šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais, ir tai gali padėti išsirinkti tikrai sveiką augintinį. Taip pat vertėtų skirti pakankamai dėmesio tinkamai mitybai – svarbu pasirūpinti, kad augintinis gautų pakankamą reikalingų maistinių medžiagų, mineralų ir vitaminų kiekį. Duodamą pašarą rekomenduojama normuoti, nes tai padės išvengti nutukimo. Taip pat yra būtina pasirūpinti, kad augintinis gautų pakankamą fizinį krūvį, nes pernelyg mažas judrumas taip pat gali tapti nutukimo priežastimi. Kailio priežiūra nereikalauja ypatingo dėmesio – pakanka pašukuoti porą ar kelis kartus per savaitę (negyvus plaukus galite pašalinti tiesiog perbraukę kailį drėgnu rankšluosčiu). Karštą klimatą nykštukiniai pinčeriai gana lengvai pakelia, tačiau šalčiai jiems yra kur kas baisesni. Šaltuoju metų laiku nykštukinius pinčerius rekomenduojama rengti.

Pekinas (Pekingese)

Norvidžo terjeras…

Anglų toiterjeras…

Falenas (Phalene)

Japonų špicas (Japanese…

Amerikos eskimų šuo…

Privalumai

• Lengvai dresuojamas;
• Nereikalaujantis daug priežiūros;
• Mažai loja.

Trūkumai

• Nedraugiški su kitais šunimis;
• Gali būti nedraugiškas su vaikais.

PatarimuPasaulis.lt