Vokiečių kurtsharas – labai energingas, lengvai dresuojamas šuo, kuris visada dega noru įtikti savo šeimininkui. Šios veislės šunys buvo išvesti medžioklei, kurioje yra naudojami iki šių dienų. Vis dėlto, kurtsharai taip pat yra tinkami ir įvairiam šunų sportui, nes labai noriai užsiima įvairia aktyvia veikla, bei greitai mokosi naujų komandų. Vokiečių kurtsharai puikiai prisitaiko gyvendami bute, tačiau šeimininkai turėtų pasirūpinti pakankamu augintinio fiziniu aktyvumu. Atminkite, kad kurtsharas tiesiog privalo kažkur iškrauti savo energiją, todėl nuobodžiaujantis šuo gali elgtis destruktyviai.

Veislės istorija

Vokiečių kurtsharų protėviai – trumpaplaukiai paukštiniai šunys brakai, kurie buvo itin populiarūs XVII-XVIII amžiuje (daugiausia jų buvo auginama Prancūzijoje ir Ispanijoje). 1878 metais vokiečių ir austrų kinologų suvažiavime buvo iškelta idėja išvesti tokią veislę, kuri būtų tinkama visoms tuo metu praktikuotoms medžioklės rūšims. Kryžminant trumpaplaukius paukštinius šunis su pointeriais XIX amžiaus pabaigoje buvo sukurta nauja šunų veislė, pasižyminti grakštumu ir ištvermingumu. Vėliau laukė sistemingas darbas bei griežta kergiamų šunų atranka – buvo siekiama patobulinti šunų fizines bei darbines savybes. XX amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais vokiečių kurtsharo tipas jau buvo nusistovėjęs – veisiamų šunų palikuoniai pasižymėjo visomis pageidautinomis savybėmis. Šiandien vokiečių kurtsharai yra gana populiari šunų veislė – nemažai jos atstovų gyvena ir mūsų šalyje (kurtsharai neretai naudojami ančių medžioklei bei sužeistų gyvūnų paieškai).

Vokiečių Kurtsharas: išvaizda

Kurtsharas – elegantiškos išvaizdos, vidutinio dydžio šuo. Patinų aukštis ties ketera siekia 62-65 cm, patelių – 58-63 cm (svoris paprastai svyruoja nuo 25 iki 30 kg). Galva pleišto formos, proporcinga liemeniui. Antakių lankai labai išraiškingi, bet neiškilūs. Šnervės platokos, nosies veidrodėlis kailio spalvos. Dantys tvirti, tankiai suaugę, sąkandis žirkliškas. Akys vidutinio dydžio, ovalios, tamsiai rudos spalvos. Snukis platus, pailgas, tvirtas. Ausys išaugusios aukštai, nukarusios, apvaliais galais. Kaklas vidutinio ilgio, raumeningas. Krūtinė vidutinio pločio, ovali, šonkauliai išlinkę, nugara plati ir tiesi. Kojos ilgos, tiesios, lygiagrečios. Uodega išaugusi aukštai, ties pagrindu plati, į galą siaurėjanti (Europos Sąjungos šalyse uodega nėra trumpinama). Kailis trumpas, tiesus, blizgus. Plaukai, dengiantys kojas, trumpesni ir švelnesni. Pavilnė tanki ir minkšta. Kailio spalva – ruda, juoda, ruda arba juoda su balta.

Vokiečių Kurtsharas: charakteris

Vokiečių kurtsharas yra aktyvus šuo, kuriam baimė ir agresija yra visiškai nepažįstami dalykai. Šios veislės šunys paprastai puikiai sutaria su vaikais ir gyvūnais, tačiau žaidžiantį šunį labai svarbu stebėti – įsidūkęs jis gali netyčia užgauti. Nereikėtų pamiršti, kad tai – medžioklinis šuo, todėl jis gali kelti pavojų namuose laikomiems paukščiams ar graužikams. Jei šuo su šiais augintiniais gyvens nuo mažumės, tikėtina, kad jų nelies, tačiau reikėtų imtis atsargumo priemonių, ir nepalikti jų vienoje patalpoje su šunimi. Kurtsharas labai vertina žmogaus dėmesį, nemėgsta būti vienas. Šie šunys tiesiog dievina aktyvų laisvalaikį, niekada neatsisako ilgų pasivaikščiojimų bei žaidimų. Vokiečių kurtsharas labiausiai tinka tiems žmonėms, kurie yra gana aktyvūs ir mėgsta laisvalaikį gamtoje. Šie šunys yra lengvai dresuojami, tačiau dresūros pamokas rekomenduojama lankyti dar nuo mažumės. Bendrojo paklusnumo komandų kurtsharas išmoksta labai greitai, tačiau svarbu, kad šuo būtų tinkamai motyvuojamas. Jei kurtsharas nuobodžiaus, jis gali imti niokoti namuose esančius daiktus ir krėsti kitas išdaigas. Kad taip nenutiktų, pasirūpinkite, kad augintinis visada turėtų veiklos.

Vokiečių Kurtsharas: priežiūra

Vokiečių kurtsharai yra gana sveika šunų veislė, vidutinė šių šunų gyvenimo trukmė – 12-17 metų. Vis dėlto, kartais pasitaiko ir tam tikrų sveikatos sutrikimų: kurtsharai gali sirgti akių, odos ligomis, klubo sąnario displazija, epilepsija, taip pat būdingi ir įvairūs vėžiniai susirgimai. Renkantis veislyną vertėtų pasidomėti šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais, nes tai galės padėti išvengti genetinių ligų. Svarbu pasirūpinti tinkama kurtsharo mityba – pašaras turėtų būti visavertis ir užtikrinantis pakankamą reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų kiekį. Duodamo pašaro kiekį visada rekomenduojama normuoti, nes šuo gali imti tukti.

Šuns fizinis aktyvumas turėtų būti pakankamai didelis – kasdien rekomenduojama planuoti ilgus pasivaikščiojimus bei žaidimus. Atminkite, kad šuniui taip pat reikalinga ir protinė veikla – ji gali išvarginti ne ką mažiau nei labai aktyvūs užsiėmimai. Kailio priežiūra nereikalauja labai didelių pastangų – pakanka kelis kartus per savaitę pašukuoti trumpaplaukiams šunims skirtomis šukomis. Maudyti kurtsharą reikėtų tik tada, kai tai yra būtina (pavyzdžiui, prieš parodas ar po medžioklės). Jei augintinis turi galimybę išeiti į nuosavą kiemą, pasirūpinkite tinkamu teritorijos aptvėrimu. Kurtsharai, užuodę ar pamatę potencialų grobį, gali pabėgti, todėl tvora turi būti pakankamai aukšta. Nors kurtsharai nėra labai jautrūs karščiams, tačiau šiltuoju metų laiku svarbu pasirūpinti, kad augintinis gautų pakankamai skysčių (pirmieji dehidratacijos požymiai – tirštos seilės ir stiprus šlapimo kvapas). Kartą per savaitę apžiūrėkite kurtsharo ausis, įsitikinkite, kad nėra uždegimo. Taip pat nepamirškite reguliariai valyti dantis bei patrumpinti nagus.

Privalumai

• Lengvai dresuojamas;
• Draugiškas su vaikais;
• Draugiškas su kitais šunimis;
• Tinkamas auginimui mieste.

Trūkumai

• Reikalingas didelis fizinis aktyvumas;
• Netinkamas kaip sarginis šuo;
• Pasitaiko baikščių individų.

PatarimuPasaulis.lt