Rodezijos ridžbekas iš kitų šunų išsiskiria vadinamuoju ridžiu – prieš plauką einančia juosta ant stuburo. Tai – mutacija, kurios kilmės greičiausiai niekada nesužinosime, tačiau turime sutikti, kad tai suteikia šuniui dar daugiau išskirtinumo. Pastaraisiais metais ši veislė tampa vis populiaresnė, ir taip nutinka dėl įvairių priežasčių – vienus šunų mylėtojus traukia išskirtinės egzotiškos veislės, kiti nori turėti paklusnų ir gana aktyvų šunį. Tai yra labai prieraišus augintinis, kuris visada mylės savo šeimininkus, o iškilus pavojui nedvejodamas juos gins. Nors Vokietijoje Rodezijos ridžbekai buvo įtraukti į agresyvių veislių sąrašą, tačiau tam tikrai nėra jokio logiško paaiškinimo.

Veislės istorija

Rodezijos ridžbekai yra kilę iš Pietų Afrikos. Jų protėviai (hotentotų genties šunys) buvo naudojami medžioklėje – jų paskirtis buvo surasti žvėris (dažniausiai liūtus), ir juos išlaikyti vienoje vietoje, kol atskubės medžiotojas. Spėjama, kad veislė susiformavo sukryžminus hotentotų genties medžioklinius šunis su greihaundais, buldogais ir pointeriais. Vėliau šie šunys taip pat buvo kryžminami su dirhaundais, Erdelio terjerais, airių terjerais ir koliais. Šunys, turintys ant nugaros ridžį, pirmą kartą buvo aprašyti 1719 metais. Pirmieji apie tai užsiminė kolonistai europiečiai. 1898 metais pirmieji Rodezijos ridžbekai atkeliavo į Olandiją, į Angliją pateko 1914 metais, į JAV – 1950 metais. Pirmasis veislės standartas buvo parengtas 1926 metais, jį oficialiai patvirtino Pietų Afrikos šunų veisėjų asociacijos. Šių šunų išvaizda per daugiau nei šimtmetį praktiškai nepakito.

Rodezijos ridžbekas: išvaizda

Rodezijos ridžbekas yra vidutinio dydžio šuo: patinų aukštis ties ketera siekia 64-69 cm, patelių – 61-66 cm. Patelės paprastai sveria apie 32 kg, patinai – 35,5 kg. Patelių galvos yra mažesnės, o galūnės smulkesnės. Šios veislės šunys yra stiprūs ir raumeningi, nugara stipri, krūtinė gili. Snukis ilgas ir stiprus, sąkandis žirklinis. Akys nutolusios viena nuo kitos, apvalios. Jei nosies veidrodėlis juodas, akys turi būti tamsios, jei rudas – akys gintarinės spalvos. Ausys išaugusios gana aukštai, vidutinio dydžio, ties pagrindu plačios, smailėjančios, užapvalintais galiukais. Kaklas gana ilgas ir stiprus. Uodega vidutinio ilgio, palaipsniui siaurėjanti. Kojos tiesios, labai tvirtos, pėdos kompaktiškos, apvalios. Kailis trumpas, glotnus. Spalva gali būti įvairių rusvų atspalvių – pradedant šviesia kviečių spalva, ir baigiant raudona kviečių spalva. Nedideli baltos spalvos lopinėliai leisti krūtinės ir pirštų srityje. Pasišiaušusi ketera (ridžis) turi būti simetriška, link užpakalinės kojų dalies smailėjanti.