Samojedas (Samoyed)

 

Somojedai – tai balti įspūdingos išvaizdos šunys, kilę iš Rusijos. Samojedas kitaip dar vadinamas nencų laika arba Bjelkier. Tai yra viena seniausių kinkomų šunų veislių, spėjama, kad samojedai atsirado prieš maždaug 3000 metų. Išvertus į lietuvių kalbą veislės pavadinimas reikštų „atsiskyręs“ ar „gyvenantis pats sau“. Samojedai talkininkaudavo saugant elnius, medžiojant meškas ir ruonius. Jau tada pastebėta, kad šios veislės šunys yra labai prieraišūs ir pasitikintys žmonėmis, todėl samojedas yra puikus šeimos augintinis.

Samojedas: veislės istorija

Samojedai yra kilę iš šiaurinės Rusijos regionų. Prieš daugybę metų samojedai buvo naudojami tempti roges, ganyti bandas, saugoti (ar šildyti!) šeimininkus. Veislės pavadinimas yra kilęs nuo genties, kuriai šie šunys talkininkaudavo atliekant įvairius darbus. Samojedai išsiskyrė puikiomis darbinėmis savybėmis: jie atsparūs šalčiui, ištvermingi ir labai darbštūs. DNR tyrimai parodė, kad ši šunų veislė yra viena iš 14 pačių seniausių (į šį sąrašą taip pat patenka čiau čiau, Sibiro haskiai, ir t.t.) Spėjama, kad samojedai yra veisiami jau maždaug 3000 metų ar net dar ilgiau.

Į Europą pirmieji samojedai pateko gana vėlai – 1889 metais. Tai – britų zoologo Ernest Kilburn Scott, trejus metus gyvenusio nencų gentyje, nuopelnas. Grįždamas į Angliją jis su savimi pasiėmė vieną rudos spalvos patinėlį, o iš Uralo regiono parsivežė sniego baltumo patiną bei kreminės spalvos kalytę. Šie trys šunys suformavo šiuolaikinę samojedų veislę. Pirmasis samojedų standartas buvo aprašytas 1909 metais Anglijoje (jis buvo patvirtintas tik 1988 metais).

Samojedas: išvaizda

Samojedas yra vidutinio dydžio šuo, kuriam yra būdingos stačios ausys ir užriesta uodega. Šios veislės šunys gali būti visiškai balti arba su kreminėmis dėmėmis, kailis atsparus blogoms oro sąlygoms. Samojedų galva yra stambi, pleišto formos. Snukis – vidutinio ilgio, smailėjantis. Nosis gali būti ruda arba juoda. Lūpų kampučiai yra šiek tiek užriesti, todėl atrodo, kad samojedas šypsosi. Akys vidutinio dydžio, migdolo formos, gana toli viena nuo kitos, tamsiai rudos spalvos. Letenos yra plokščios, pirštai ir padai apaugę šeriais, kurie tarsi sudaro sniego batus. Kaklas yra vidutinio ilgio, labai tvirtas. Sąkandis žirklinis.

Patinai stambesni nei patelės, jų ūgis ties ketera – nuo 51 iki 56 cm, patelės paprastai būna nuo 46 iki 51 cm. Samojedų svoris gali svyruoti nuo 17 iki 30 kilogramų. Patinų kailis paprastai būna ilgesnis nei patelių.

Samojedas: charakteris

Samojedai yra labai draugiški šunys, kurie pripažįsta visus šeimos narius. Sutaria su vaikais ir gyvūnais, mėgsta žaidimus, žaismingi išlieka visą savo gyvenimą. Nepažįstami žmonės samojedams atrodo įtartini, apie juos dažnai įspėja lojimu.

Jei samojedas nuobodžiauja, gali pradėti kasti žemę arba sniegą, todėl svarbu užtikrinti, kad šuo gautų pakankamai veiklos. Nedresuoti samojedai mėgsta tempti pavadėlį ir veržtis į priekį, todėl būtina dresūra nuo mažumės.

Tai yra gana savarankiški šunys, todėl kai kuriose situacijose gali būti nepaklusnūs. Samojedams yra būdingas vaikiškas ir naivus gyvenimo džiaugsmas. Atrodo, kad jie visada yra laimingi ir patenkinti (žinoma, jei tik šalia yra šeimininkas). Amerikoje šios veislės šunys neretai yra rekomenduojami... kaip vaistas sergantiems depresija!

Samojedai yra gaujos šunys, todėl jiems sunku ištverti vienatvę. Šios veislės šunys visada stengiasi perprasti, ko iš jo nori šeimininkas, tai nėra užsispyrę augintiniai. Teigiama, kad samojedų intelektas gali prilygsta 7-8 metų vaikų protiniams gebėjimams!

Samojedas: priežiūra

Samojedą reikia šukuoti kasdien – tai suteiks kailiui švaros įspūdį. Kartą per savaitę kailį reikėtų itin kruopščiai iššukuoti. Jei kailis išsipurvina, nepulkite šuns maudyti – pirmiausia palaukite, kol kailis išdžius, ir tuomet jį iššukuokite. Samojedai gimtojoje šalyje šeriasi tik kartą per metus – vasarą, tačiau auginami namuose šeriasi du kartus į metus. Samojedų kailis yra panašus į Angoros triušių, todėl iššukuota vilna gali būti kaupiama. Iš jos neretai yra mezgami šildantys diržai, liemenės, taip pat ir drabužiai trumpaplaukiams šunims. Maudyti samojedą reikėtų labai saikingai – pakanka tai atlikti kartą ar du kartus į metus. Samojedai neskleidžia specifinio šuns kvapo, yra gana švarūs augintiniai.

Kiekvieną dieną svarbu pasirūpinti pakankamu šuns fiziniu aktyvumu. Miškuose ir pievose, kur nėra žmonių, samojedai gali lakstyti be pavadėlio – paprastai jie atsišaukia pakviesti, ir kartoti kvietimo netenka.

Samojedas yra gana sveika šunų veislė, tačiau kartais pasitaiko įvairių susirgimų. Pavyzdžiui, gali pasireikšti klubo sąnario displazija, progresuojanti tinklainės atrofija ar kurtumas, todėl svarbu pasirinkti patikimą veislyną.

Samojedai nėra labai ėdrūs šunys, tačiau mitybai reikėtų skirti ypatingą dėmesį (gali pasireikšti alergija).

Šios veislės šunys gali gyventi ir nuosavame name, ir bute – svarbu tik tai, kad šuo gautų pakankamą fizinį krūvį. Namuose samojedai taip pat yra gana judrūs, todėl geriausia juos laikyti gana didelėse patalpose. Samojedai paprastai gyvena 12-13 metų. 

Privalumai

• Draugiškas su vaikais;
• Kailis labai švarus, neturi specifinio šuns kvapo;
• Lengvai perneša šaltį.

Trūkumai

• Būtinas didelis fizinis aktyvumas;
• Būtina dažna kailio priežiūra.