Šiba Inu (Shiba Inu)

Šiba Inu (Shiba Inu)

Veislė: Šiba Inu
Kilmės šalis: Japonija
Paskirtis: Namų šuo
Spalvos: Įvairios: ruda, juodai ruda, sezamo spalva (tolygus juodų ir baltų plaukų mišinys). Snukučio šonų, skruostų, išorinės kaklo pusės, krūtinės ir pilvo, vidinės kojų ir uodegos dalies kailis yra šviesesnis nei kitose kūno vietose
Charakteris Pasitikintis savimi, bebaimis, nepriklausomas, budrus, ištikimas. Patelės gali būti agresyvios
Ūgis: 35-41 cm
Svoris: 6,8-11 kg
Ilgaamžiškumas: 11-13 metų
Kiti pavadinimai: Šiba, Shiba Inu
Hipoalerginis: Ne
Vados dydis:  

Šiba Inu – nacionalinė Japonijos šunų veislė. „Shiba“, išvertus į lietuvių kalbą, reikštų „mažas“. Šie nedidelio ūgio šunys gali būti auginami ir nuosavuose namuose, ir gana ankštuose butuose, tačiau svarbu įvertinti, kad tai yra gana judrus ir aktyvus šuo, kuriam reikalingi ir ilgi pasivaikščiojimai, ir žaidimai. Šiba Inu yra gana sportiški šunys, kurie gali puikiai pasirodyti šunų vikrumo varžybose ar kitame šunų sporte. Vis dėlto, šie šunys yra gana užsispyrę ir ne visada noriai pasiduoda dresūrai. Šeimininkai turi nuolat sukti galvą, kaip tinkamai motyvuoti augintinį – Šiba Inu ne tik išvaizda, bet ir charakteriu primena lapę, todėl tikrai ras būdų, kaip pergudrauti šeimininką.

siba inu shiba inusiba inu shiba inu

Veislės istorija

Neseniai atlikti DNR tyrimai įrodė, kad Šiba Inu yra viena seniausių šunų veislių, kuri egzistavo dar trečiame amžiuje prieš mūsų erą. Šie šunys buvo veisiami medžioklei – jie baidydavo ir gaudydavo paukščius bei triušius. Nors veislė buvo labai vertinama ir saugoma, tačiau Antrojo pasaulinio karo metais Šiba Inu šunims grėsė išnykimas. Tuo metu buvo poruojamos trys išlikusios giminystės linijos – tai Šinšu Šiba, Sans Šiba ir Mino Šiba. Vėliau visos šios trys linijos buvo sujungtos į vieną Šiba Inu veislę. Pirmasis veislės standartas buvo aprašytas 1934 metais, o 1936 metais Šiba Inu buvo paskelbta gyvu Japonijos nacionaliniu paminklu. Pirmieji šios veislės šunys JAV pasiekė 1954 metais, praėjus porai dešimtmečių JAV buvo užregistruotos pirmosios šios veislės šunų vados. JAV kinologų draugija veislę pripažino gana vėlai – tik 1992 metais. Pirmoji Šiba Inu veislės kalytė į Lietuvą buvo atvežta 1998 metais (tai buvo pirmasis šios veislės šuo Baltijos šalyse).

siba inu shiba inuŠiba Inu šuniukas

Šiba Inu: išvaizda

Šiba Inu – kompaktiškas ir raumeningas šuo. Patinų ūgis ties ketera paprastai siekia maždaug 40 cm, kalyčių – apie 37 cm (patinai sveria 8-11 kg, kalytės – 6,8-9 kg). Labai svarbios šios veislės šunų proporcijos – ūgio ir kūno ilgio santykis turi būti 10x11. Šiba Inu kakta plati, matomi ryškūs skruostikauliai. Snukis smailus, lūpos siauros, sukandimas labai stiprus. Akys nedidelės, trikampio formos, tamsiai rudos spalvos. Ausys trikampės, stačios, šiek tiek palinkusios į priekį. Uodega išaugusi aukštai, užsukta arba pjautuvo formos. Kailis tiesus ir tankus, pavilnė minkšta. Uodegą dengiantis kailis šiek tiek ilgesnis ir puresnis. Galimos įvairios kailio spalvos: ruda, juodai ruda, sezamo spalva (tolygus juodų ir baltų plaukų mišinys). Snukučio šonų, skruostų, išorinės kaklo pusės, krūtinės ir pilvo, vidinės kojų ir uodegos dalies kailis yra šviesesnis nei kitose kūno vietose.

Šiba Inu: charakteris

Šiba Inu mėgsta demonstruoti savo nepriklausomą būdą, todėl šeimininkams kartais yra gana sunku „susitarti“ su augintiniu. Jei šuo nėra auklėjamas, gali pasireikšti agresija (tai būdingiau patelėms). Šiba Inu geriausia auginti tuose namuose, kuriuose nėra kitų gyvūnų ir mažų vaikų. Žinoma, jei šuo yra socializuojamas dar vaikystėje, Šiba Inu sutars su visais šeimos nariais ir augintiniais. Įdomu tai, kad šios veislės šunys pakankamai gerai sutaria su katėmis. Į nepažįstamuosius Šiba Inu žvelgia gana nepatikliai, tačiau pelnyti šio šuns palankumą tikrai nėra labai sudėtinga. Tai yra švarūs augintiniai, kurie vengia susitepti kailį, ir mėgsta švarintis tarsi katės. Jei Šiba Inu laižo kailį, tai nebūtinai reiškia, kad šuniui pasireiškė alergija – greičiausiai šuo paprasčiausiai prausiasi. Šios veislės šunys labai mėgsta judrius žaidimus ir maudynes vandens telkiniuose. Susijaudinusi Šiba Inu skleidžia aušto dažnio garsus (šios veislės šunų augintojai tai vadina „šibos riksmu“).

siba inu shiba inusiba inu shiba inu

Šiba Inu: priežiūra

Šiba Inu būdingos ligos: glaukoma, katarakta, klubo sąnario displazija. Norintys įsigyti šios veislės šunį turėtų itin atsakingai rinktis veislyną, pasidomėti šuniukų tėvų sveikatos istorija bei atliktais tyrimais. Šiba Inu šunims gali pasireikšti alergija, todėl didelį dėmesį reikėtų skirti tinkamo maisto parinkimui (tai gali būti žalia mėsa ar kokybiškas sausas pašaras su ne per dideliu baltymų kiekiu). Silpnoji šios veislės šunų vieta – sąnariai, įvairios sąnarių ligos dažniausiai pasireiškia šunims iki dviejų metų amžiaus. Jei suaugusiai Šiba Inu sąnarių problemos nepasireiškė, didelė tikimybė, kad jų bus galima išvengti ir ateityje. Kartą per metus rekomenduojama atlikti akių tyrimus. Didelio dėmesio pareikalaus augintinio fizinis aktyvumas – šeimininkai turi pasirūpinti, kad augintinis pakankamai išsikrautų. Vien tik nuosavo kiemo šios veislės šunims tikrai nepakaks – kasdien bus reikalingi bent du ilgi pasivaikščiojimai bei žaidimai. Šiba Inu tikrai mielai užsiims įvairiu šunų sportu, žais su kamuoliuku ar užsiims kita aktyvia veikla. Klystate, jei manote, kad Šiba Inu prastu oru mieliau sėdės namuose – šios veislės šunų kailis saugo ir nuo karčio, ir nuo šalčio, todėl blogų oro sąlygų tikrai nebūna. Šiba Inu kailio negalima kirpti, maudyti reikėtų tik tada, kai tai yra būtina. Šukuoti pakanka kelis kartus per savaitę, šėrimosi laikotarpiu – kiekvieną dieną.

Privalumai

  • Lengvai prisitaiko prie karšto ar šalto klimato;
  • Draugiškas su kitais šunimis ar naminiais gyvūnais;
  • Geras sarginis šuo;
  • Retai loja, tačiau keistai cypauja.

Trūkumai

  • Nepriklausomo charakterio;
  • Pasitaiko agresyvių individų.

PatarimuPasaulis.lt

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 (21 balsai (-ų))