Veimaro paukštšunis (Veimaraneris, Weimaraner)

Veimaro paukštšunis (Veimaraneris, Weimaraner)
Veislė: Veimaro paukštšunis (Veimaraneris)
Kilmės šalis: Vokietija
Paskirtis: Namų šuo, paukštšunis
Spalvos: Pilka, spindinti plieno, sidabrinė
Charakteris Ramus, santūrus, protingas, klusnus, budrus, patikimas, bebaimis, greitas, ištvermingas, atkaklus, aistringas medžioklėje
Ūgis: 57-70 cm
Svoris: 25-40 kg
Ilgaamžiškumas: 11-13 metų
Kiti pavadinimai: Veimaraneris, Weimaraner
Hipoalerginis: Ne
Vados dydis:  

 

veimaro paukstsunis suniukai

Veimaro paukštšunis kitaip dar vadinamas veimaraneriu. Tai – medžioklinis šuo, kuris yra ramaus būdo ir lengvai dresuojamas. Labiausiai tinka tiems šunų mylėtojams, kure užsiima medžiokle, mėgsta ilgus pasivaikščiojimus, bėgioja ar užsiima aktyvia veikla.

Veimaraneriams yra reikalingas gana didelis fizinis krūvis – jei šuo jo negauna, gali veiklos susirasti savarankiškai, o to nepageidauja nė vienas šunų augintojas..

veimaraneris Weimaraner veimaro paukstsunis

Veislės istorija

Veimaraneris – tai viena seniausių Vokietijos paukštšunių veislių. Nuo pat 1900 metų Veimaro paukštšuniai nebuvo kryžminami su kitomis šunų veislėmis, todėl išliko tokie pat.

Šios veislės šunų kilmė nėra visiškai aiški: manoma, kad į Karolio Augusto dvarą Veimare jie buvo atvežti iš Čekijos. Yra žinoma, kad devynioliktojo amžiaus pradžioje šios veislės šunų čia jau buvo, o šimtmečiui įpusėjus Vokietijos medžiotojai ėmėsi gryninti veislę. Veimaro paukštšuniai buvo labiausiai paplitę centrinėje Vokietijos dalyje, ypač Tiuringijoje ir Veimaro apylinkėse.

1890 metais veimaranerių veislė jau buvo išgryninta. Tuo laikotarpiu buvo tik trumpaplaukiai Veimaro paukštšuniai, o devynioliktojo amžiaus pabaigoje - dvidešimtojo amžiaus pradžioje atsirado ir ilgaplaukiai veimaraneriai. Praėjus Antrajam pasauliniam karui veimaraneriai buvo populiarūs ne vien tik Europoje, bet taip pat ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

veimaraneriai Weimaraner veimaro paukstsuniai

Veimaraneris: išvaizda

Veimaro paukštšunis yra vidutinio dydžio šuo. Patinų aukštis ties ketera – nuo 59 iki 70 cm, patelių – nuo 57 iki 65 cm. Patinai įprastai sveria nuo 30 iki 40 kg, patelės kiek smulkesnės, sveria nuo 25 iki 35 kg.

Šios veislės šunų galva yra proporcinga kūnui, be odos raukšlių. Patino galva yra stambesnė nei patelės, pakaušio gumburas šiek tiek atsikišęs. Veimaranerio snukis yra ilgas ir tiesus, kartais turi nedidelę kuprelę. Viršutinė lūpa yra šiek tiek nukarusi, dengia apatinį žandikaulį. Veimaro paukštšunių sąkandis žirkliškas, dantys balti. Nosis paprastai būna pilka, tiks galiukas yra tamsios spalvos. Ausys gana ilgos, nulėpusios, suapvalintais galais. Ryški ketera, strėnos iškilokos.

Skiriami trumpaplaukiai ir ilgaplaukiai veimaraneriai. Trumpaplaukių šunų kailis yra gana trumpas, plaukai prigludę ir tvirti. Ilgakailių veimaranerių kailis lygus arba šiek tiek banguotas, paprastai kailis yra 3-6 cm ilgio. Papilvėje ir priekinėje kūno dalyje plaukai paprastai būna ilgesni.

Įdomu tai, kad šios veislės šunų kailio ir akių spalva yra kintanti. Iki dviejų mėnesių Veimaro paukštšuniai paprastai būna pilkšvai žydros spalvos, o akys – mėlynos. Sulaukę trijų mėnesių amžiaus veimaraneriai įgauna pilkšvai sidabrinį atspalvį, o akys tampa gelsvai rudos. Nuolatinė kailio spalva – sidabriškai pilka, akys paprastai būna gintaro atspalvio. Tokias spalvas veimaraneris įgauna maždaug aštuntą gyvenimo mėnesį.

Veimaro paukštšunis (Veimaraneris, Weimaraner)

Veimaraneris: charakteris

Ramus, santūrus, budrus, prieraišus, lengvai dresuojamas.. Šie epitetai geriausiai apibūdina Veimaro paukštšunį. Veimaraneriai iš prigimties yra medžiotojai, jie gali kantriai ir atkakliai sekti pėdsakais, ieškoti sužeistų paukščių ar žvėrelių, atnešti nušautus gyvūnus. Veimaro paukštšuniai puikiai dirba ir laukuose, ir miškuose, ir vandenyje.

Nors Vokietijoje veimaraneriai dažniausiai laikomi kaip medžiokliniai šunys, tačiau jie taip pat gali pasitarnauti ir kaip sarginiai augintiniai. Šios veislės šunys yra lengvai dresuojami, greitai perpranta, ko iš jo nori šeimininkas. Vis dėlto, šeimininkas turi būti gana griežtas ir nuoseklus. Socializuoti ir išauklėti Veimaro paukštšuniai paprastai yra draugiški. Problemų kyla tada, jei nėra užsiimama savalaike socializacija ir nenubrėžiamos tam tikros ribos. Patinai paprastai yra piktesni už kales.

Veimaro paukštšuniams yra reikalingas gana didelis fizinis aktyvumas – kasdien jie mielai nubėgtų gana didelius atstumus. Ši veikla jiems patiks kur kas labiau nei kiurksojimas ant sofos. Veimaro paukštšunis dievina įvairius žaidimus, mėgsta plaukioti, atnešti numestus daiktus. Jei veimaraneris yra iškraunamas ir fiziškai, ir psichologiškai, namuose būna ramus.

Veimarų paukštšunių augintojai neretai teigia, kad šie šunys puikiai sutaria su kitais augintiniais ir vaikais, tačiau tai – labai individualu. Svarbu nuo pat šuns vaikystės pratinti prie kitų augintinių bei vaikų, tai užkirs kelią problemoms ateityje. Kai kurie veimaraneriai yra gana baikštūs.

Veimaraneris (Weimaraner)

Veimaraneris: priežiūra

Veimaro paukštšunis gali prisitaikyti gyventi ir bute, ir nuosavame name. Svarbu tai, kad šuo gautų pakankamą fizinį krūvį – kasdien reikalingi ilgi pasivaikščiojimai ir žaidimai.

Šios veislės šunys lengvai ištveria karščius, tačiau iškęsti šalčius yra kur kas sunkiau – veimaraneris gali gyventi tik namuose, bet ne lauke.

Veimaranerių priežiūra nėra labai sudėtinga – trumpaplaukius šunis pakanka kelis kartus per savaitę pašukuoti (tam labiausiai tinka specialios šukos-pirštinė). Ilgaplaukiai veimaraneriai turėtų būti šukuojami kasdien – tam naudokite ir šukas, ir šepetį.

Kas savaitę patikrinkite ausis – kaip ir kitiems nulėpausiams šunims, veimaraneriams yra būdingos įvairios ausų infekcijos ir kiti susirgimai.

Būtina pasirūpinti savalaike socializacija bei dresūra. Jauni šuniukai turi būti supažindinami su šunimis ir kitais naminiais gyvūnais, taip pat ir su vaikais. Dresūros pamokas rekomenduojama pradėti lankyti kuo anksčiau. Tai yra imlus šuo, tačiau dresūra turi būti motyvuojanti ir nuosekli.

Veimaro paukštšunis gyvena maždaug 11-13 metų.

Veimaraneris Weimaraner

Privalumai

  • Draugiškas su vaikais;
  • Lengvai dresuojamas;
  • Geras sarginis šuo;
  • Lengvai perneša karštą klimatą;
  • Nereikia daug priežiūros;

Trūkumai

  • Sunkiai perneša šaltį;
  • Pasitaiko baugščių veimaranerių.

Rekomenduojami video

Draudžiama PatarimuPasaulis.lt skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur be raštiško sutikimo, o jeigu sutikimas gautas, būtina nurodyti PatarimuPasaulis.lt šaltinį su aktyvia nuoroda į jį.