Nors daugelis žmonių, išvydę vipetą, su užuojauta mintyse pagalvoja, kad tai – baikštus ir lepus šuo, tačiau čia pat jie ir suklysta. Iš tiesų vipetai yra labai guvūs ir stiprūs šunys, kuriems didelis lepumas tikrai nėra būdingas. Šios veislės šunys – tai nuostabus kurto ir terjero derinys: iš kurtų vipetai paveldėjo nepriklausomą būdą ir eleganciją, o iš terjerų – neišsenkančią energiją, meilę žmonėms, ryžtą ir drąsą. Nors šie šunys yra gana išdykę, tačiau tinkamai auklėjami tampa paklusnūs ir prieraišūs.

Veislės istorija

Nors ilgą laiką buvo manoma, kad vipetai išveisti XIX amžiuje, tačiau dabar mokslininkai yra surinkę nemažai įrodymų, kad tai – kur kas senesnė šunų veislė. Luvre saugoma šuns, labai panašaus į vipetą, skulptūra, kuri buvo pagaminta dar 4 amžiuje prieš Kristų. Kai kurių tyrinėtojų teigimu, vipetai yra kilę iš faraonų šunų, į Angliją galėjo patekti maždaug 55 m. pr. Kr. Apie šios veislės šunis rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą užsimenama 1610 metais (anglų kalba). Manoma, kad šią veislę sukūrė Šiaurės Anglijos darbininkai, sukryžminę greihaundą ir terjerą. Ši šunų veislė buvo naudojama nedidelių graužikų gaudymui (dažniausiai – triušių). XX amžiuje vipetais labai susidomėjo medžioklės entuziastai. 1903 metai veislės standartas buvo oficialiai patvirtintas. Pirmieji vipetai į Lietuvą pateko gana vėlai – 1995 metais.

Vipetas: išvaizda

Vipetai yra vidutinio dydžio šunys: patinų aukštis ties ketera – nuo 47 iki 51 cm, patelių – nuo 44 iki 47 cm, svoris paprastai svyruoja nuo 9 iki 14 kilogramų. Nors iš pažiūros gali atrodyti, kad vipetams tenka labai daug treniruotis, kad jų kūnas atrodytų toks raumeningas, tačiau tai yra įgimta. Vipetai yra labai elegantiški ir gracingi, jų nugara plati, raumeninga, krūtinė gili. Priekinės kojos tiesios ir vertikalios, galinės kojos labai stiprios, letenų pirštai lenkti. Sprandas ilgas, raumeningas, elegantiškai išlenktas. Pečiai kaulėti ir raumeningi. Galva pailga, pleišto formos. Žandikauliai labai tvirti, sąkandis žirkliškas. Ausys nedidelės, kai šuo susijaudinęs ar susidomėjęs, laikomos pakeltos. Akys ovalo formos, labai išraiškingos. Uodega smailėjanti, gana ilga, plona. Kailis gali būti trumpas ir švelnus arba šiurkštus. Šiurkščiakailių vipetų pavilnė minkšta ir tanki. Leistinos įvairios kailio spalvos (juoda, balta, mėlyna, raudona ir kt.)

Vipetas: charakteris

Vipetai labai prisiriša prie savo šeimininkų, lengvai prisitaiko prie jų gyvenimo tempo. Vipetai puikiai jaučiasi gyvendami nuosavame bute ar name – svarbiausia, kad šeimininkas skirtų pakankamai laiko pasivaikščiojimams ir pasilakstymams.

Į nepažįstamuosius vipetai reaguoja gana neutraliai – neloja, tačiau ir nebando jiems įsiteikti. Jei vaikai su vipetu elgiasi tinkamai, jis noriai su jais bendrauja, tačiau šiurkštaus elgesio jis tikrai netoleruos. Svarbu mokyti vaikus, kad šunys taip pat pavargsta, ir tuomet, kai augintiniai miega, negalima jų liesti.

Su kitais šunimis vipetai dažniausiai sutaria, tačiau kartu laikyti graužikus ar paukščius gali būti pavojinga – vipetų medžioklės instinktas yra labai stiprus. Jei vipetas nuo mažumės augo su kate, tikėtina, kad su ja puikiai sutars.

Vyrauja nuomonė, kad vipetus labai sudėtinga dresuoti, tačiau tai ne visai tiesa. Jei šuo yra tinkamai motyvuojamas, jis mokosi greitai ir noriai. Svarbu tai, kad dresūra būtų užsiimama nuo mažumės. Visą vipeto gyvenimo laikotarpį svarbu užtikrinti pakankamą fizinį krūvį, nes tai padės išvengti daiktų niokojimo namuose.

Vipetas: priežiūra

Vipetai pasižymi tvirta sveikata. Rinkdamiesi veislyną pasidomėkite, kokie sveikatos tyrimai buvo atlikti šuniukų tėvams ir tai padės įsigyti sveiką augintinį. Kai kuriose veisimo linijose pasitaiko kriptorchizmo atvejų (nenusileidusios sėklidės), tokiu atveju vipetai negali būti veisiami, todėl kastruojami.

Kai kurių vipetų virškinimo sistema yra labai jautri, jie linkę viduriuoti. Labai svarbu parinkti tokį pašarą, kuris augintiniui puikiai tiktų ir be reikalo pašaro nekeisti. Vipetai, kaip ir visi kurtai, yra jautrūs vaistams, ypač nejautrai, todėl visada svarbu ieškoti tokio veterinaro, kuris turi patirties gydant kurtus. Lakstydami vipetai neretai pažeidžia odą, tačiau ji gana greitai sugyja. Po pasivaikščiojimų visada rekomenduojama apžiūrėti vipeto odą ir įsitikinti, ar nėra didelių pažeidimų.

Vipetams yra būdinga neišsenkanti energija, todėl pasivaikščiojimai turėtų būti pakankamai ilgi. Nors šios veislės šunys tikrai džiaugsis galėdami lakstyti be pavadėlio, tačiau tai gali būti pavojinga – vipetų medžioklės instinktas yra labai stiprus, todėl jis gali imti vytis potencialų grobį (atminkite, kad vipetai gali bėgti net 55 km/h greičiu). Jei vipetas turi galimybę išbėgti į nuosavą kiemą, pasirūpinkite, kad tvora šuniui būtų neįveikiama.

Šios veislės šunims nėra būdingas specifinis šuns kailio kvapas, todėl maudyti vipetą reikės tik tada, kai tai bus būtina. Šukuoti vipetą rekomenduojama 2-3 kartus per savaitę, nes tai padės sumažinti iškritusių šerių kiekį namuose. Nagus rekomenduojama trumpinti kartą per mėnesį, taip pat patartina kartą per savaitę išvalyti dantis.