Čekoslovakų vilkšunis (Czechoslovakian Wolfdog)

Čekoslovakų vilkšunis – tai šuo, kurio išvaizda labai primena vilką. Čekoslovakų vilkšuniai yra labai energingi, greitai ir noriai mokosi naujų dalykų, pasižymi itin greita reakcija. Šios veislės šunys yra kantrūs ir ištvermingi, be priežasties niekada nepuola ir neloja. Ištikimybė šeimininkui – Čekoslovakijos vilkšunio garbės reikalas, todėl galite būti tikri, kad toks šuo jus lydės ir per vandenį, ir per ugnį.

Čekoslovakų vilkšunis: veislės istorija

Čekoslovakų vilkšunis yra gana jauna šunų veislė, kuri buvo išvesta 1955 metais tuometinėje Čekoslovakijoje. Tuo metu buvo atliekamas eksperimentinis Karpatų vilkės kryžminimas su vokiečių aviganiu. Siekta, kad išvesti hibridai pasižymėtų vilko jėga ir vokiečių aviganių protu. Nors pirmieji bandymai nebuvo labai sėkmingi, tačiau penktoji šuniukų karta pagaliau buvo tokia, kokios tikėtasi šio eksperimento pradžioje. Pirmųjų kartų Čekoslovakijos vilkšuniai iš tiesų buvo pakankamai greiti ir ištvermingi, tačiau jų darbinės savybės nepateisino lūkesčių – šunys nebuvo nusiteikę vykdyti šeimininkų nurodomų komandų ir buvo labai savarankiški. Veisiamų šunų atranka buvo labai griežta: tikrinta, kaip šuo reaguoja į aplinką ir į žmogų, kaip atlieka paiešką, ir t.t. 1982 metais Čekoslovakų vilkšunis buvo pripažintas nacionaline veisle. Į Lietuvą pirmieji šios veislės šunys atkeliavo praėjus dvidešimčiai metų – 2002-aisiais. Tarptautinė kinologų federacija veislės standartą patvirtino 1989 metais.

Čekoslovakų vilkšunis: išvaizda

Čekolovakų vilkšuniai yra vidutinio dydžio šunys: patinų ūgis ties ketera turi būti ne mažiau nei 65 cm, patelių – 60 cm ir daugiau. Mažiausias galimas Čekoslovakijos vilkšunio svoris – 20 kilogramų. Šios veislės šunų nugara yra tiesi ir tvirta, ketera raumeninga, o linija, einanti nuo kaklo iki liemens, yra labai ryški. Galva simetriška kūnui, žiūrint iš šono, primena buką kūgį. Ausys išaugusios aukštai, trikampio formos, stačios. Uodega išaugusi aukštai, vidutinio ilgio, tiesi. Akys šviesių spalvų. Žiemą ir vasarą kailio išvaizda labai skiriasi: žiemą Čekoslovakijos vilkšunis užsiaugina labai tankią pavilnę, todėl kailis atrodo kur kas tankesnis ir storesnis. Kailio spalva gali būti labai įvairi – pradedant gelsvai pilka, ir baigiant sidabriškai pilka. Viršutinis kailio sluoksnis yra gana šiurkštus.

Čekoslovakų vilkšunis: charakteris

Norintys auginti Čekoslovakijos vilkšunį turėtų žinoti, kad tai yra labai didelio fizinio aktyvumo reikalaujantys šunys. Jei šeimininkas yra pakankamai aktyvus ir yra nusiteikęs pakankamai daug laiko skirti užsiėmimams su šunimi, tokiu atveju nėra svarbu, kur šuo bus auginamas – nuosavame name ar bute.

Čekoslovakų vilkšuniai yra aukšto intelekto šunys, kuriems yra reikalingas tvirto charakterio šeimininkas. Jei augintinis pastebės tam tikras šeimininko silpnybes, tuo būtinai pasinaudos. Čekoslovakų vilkšunis pasižymi ypatingu sumanumu, todėl toks šuo gali sėkmingai išsisukti iš įvairių jam nemalonių situacijų.

Kaip ir kitiems šunims, Čekoslovakijos vilkšuniui yra būtina ankstyva socializacija bei tinkama dresūra. Šios veislės šunys yra protingi, mokosi pakankamai greitai, tačiau labai svarbu tai, kad šeimininkas augintinį tinkamai motyvuotų.

Dėl stipraus medžioklės instinkto Čekoslovakijos vilkšunis gali vaikytis įvairius gyvūnus – voveres, kates, paukščius, ir t.t. Jei namuose su kitais gyvūnais jie yra auginami nuo pat mažumės, jų tikrai nelies, tačiau nereikėtų palikti jų be priežiūros. Socializuoti Čekoslovakijos vilkšuniai puikiai sutaria su vaikais.

Šie augintiniai negali pakęsti vienatvės, todėl šeimininkas turi būti toks, kuris šuniui galėtų paskirti pakankamai daug laiko. Paliktas vienas Čekoslovakijos vilkšunis gali stūgauti, arba... kaip reikiant nusiaubti namus. Taigi, prieš įsigyjant tokį augintinį vertėtų gerai pagalvoti, ar įstengsite jam užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas.

Čekoslovakų vilkšunis: priežiūra

Čekoslovakų vilkšuniai gali pasigirti tikrai stipria sveikata – tai yra viena sveikiausių šunų veislių. Vis dėlto, renkantis veislyną vertėtų pasidomėti šuniukų tėvams atliktais tyrimais ir išsirinkti tikrai sveiką augintinį. Paprastai veisiamiems Čekoslovakijos vilkšuniams yra atliekami klubo ir alkūnės displazijos tyrimai, akių patikra, vadinamieji „neūžaugos“ testai. Atsakingas veisimas visada gali padėti išvengti įvairių kitoms kartoms perduodamų sveikatos problemų. Į veterinarus Čekoslovakijos vilkšunių šeimininkai dažniausiai kreipiasi dėl kasmetinių skiepų ar šuns patirtų traumų.

Šios veislės šunys yra labai aktyvūs ir ištvermingi – jie lyg niekur nieko per dieną gali nubėgti apie 100 kilometrų ir tam visiškai neturi įtakos oro sąlygos. Šios veislės šunys gerai jaučiasi ir per karščius, ir per šalčius. Čekoslovakų vilkšunių kailis yra pritaikytas taip, kad šuo gerai jaustųsi visais metų laikais – žiemos metu užauga labai tanki ir šilta pavilnė, o atėjus pavasariui ji nusišeria.

Būsimi šios veislės šunų augintojai turėtų žinoti, kad Čekoslovakijos vilkšuniai šeriasi tikrai gausiai, ypač pavasarį. Kailį reikėtų pašukuoti bent kelis kartus per savaitę, šėrimosi laikotarpiu – kiekvieną dieną. Maudyti šiuos šunis reikėtų tik tada, kai tai yra būtina, tačiau Čekoslovakijos vilkšunių kailis purvo nekaupia, ir nudžiuvęs paprasčiausiai nubyra. Svarbu žinoti ir tai, kad šie šunys gali gyventi tik namuose – jokiu būdu ne voljere ar pririšti prie grandinės.

Privalumai

• Lengvai prisitaiko prie šalto klimato;

Trūkumai

• Mėgsta pastūgauti;
• Būna baigščių individų.