Airių vilkogaudis, kitaip dar vadinamas airių volfhaundu, yra milžiniškas šuo, kuris tiesiog prikausto praeivių žvilgsnius. Nepaisant to, kad airių vilkogaudis turi didelį fizinį pranašumą, tai yra labai draugiškas šuo ir puikus kompanionas, šalia kurio šeimininkai gali jaustis visiškai saugūs. Airių vilkogaudžiai buvo išveisti vilkų medžioklei, tačiau šiandien jie yra puikūs šeimos bičiuliai, galintys pagelbėti medžioklėje ar saugant namus. Tiesa, šie šunys paprastai nebūna agresyvūs žmonėms, tačiau net ir draugiškai nusiteikęs airių vilkogaudis žmonėms neretai kelia baimę. Taigi, šios veislės šunys puikiai pasitarnauja kaip apsaugos sistemų imitacija!

Veislės istorija

Spėjama, kad airių vilkogaudžių veislei gali būti daugiau nei du tūkstančiai metų. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose gigantiški Airijos šunys buvo paminėti 391 mūsų eros metais, tačiau teigiama, kad jau pirmajame amžiuje ši veislė buvo visiškai susiformavusi. Nuo ankstyvųjų viduramžių iki pat XVII amžiaus didikai šiuos šunis vertino kaip prabangiausią dovaną. XV amžiuje Airijos grafystėms buvo privaloma turėti po dvidešimt keturis vilkogaudžius, kurie saugotų fermas nuo vilkų. 1652 metais miškai ėmė smarkiai nykti, taigi, gerokai sumažėjo ir vilkų populiacija. Šiuo laikotarpiu airių vilkogaudžiai atsidūrė ant išnykimo ribos. XIX amžiuje šia šunų veisle buvo susidomėta iš naujo. Kapitonas G.A. Grehemas ėmė ieškoti senųjų airių vilkogaudžių tipą išsaugojusių šunų, kuriuos kryžmino su rusų kurtais, dogais ir dirhaundais. Po kurio laiko buvo atkurta pirminė airių vilkogaudžių išvaizda bei jų temperamentas, todėl kapitono įdirbis pasiteisino. Airijos kinologų draugija šią šunų veislę pripažino 1879 metais, o praėjus šešeriems metams buvo įsteigtas ir airių vilkogaudžių mylėtojų klubas. Šiandien veislė yra beveik tokia pat populiari, kokia buvo viduramžiais.

Airių vilkogaudis: išvaizda

Airių vilkogaudis yra labai didelis šuo: patinų aukštis ties ketera yra ne mažesnis nei 79 cm, o patelių – ne mažesnis nei 71 cm. Pageidaujama, kad parodose dalyvaujančių šunų ūgis būtų bent šiek tiek didesnis už minimalų. Vidutinis patino svoris – 54 kg, patelės – 40,5 kg. Airių vilgogaudžių sudėjimas yra stiprus ir raumeningas, nugara ilga, juosmuo iškilokas. Snukis ilgas, kiek smailus, jo ilgis beveik toks pat, kaip ir kaktos. Akys vidutinio dydžio, apvalios, tamsios. Ausys nedidelės, raukšlėtos, prigludusios. Airių vilkogaudžių uodega ilga, ištiesta siekia kulnų sąnarius. Kojos tiesios, blauzdos tvirtos ir ilgos, užpakalinės letenos apvalesnės nei priekinės. Nagai labai tvirti ir lenkti. Kailis šiurkštus, vidutinio ilgio, gali būti juodas, baltas, melsvas, pilkas, rausvai rudas arba širmas.