Argentinos dogas – labai atletiškas šuo, kuris kartais dar vadinamas Argentinos mastifu. Tai yra vienintelė pripažinta iš Argentinos kilusi šunų veislė. Šiems šunims būdinga balta spalva ir sportiškas kūno sudėjimas. Argentinos dogas – augintinis ne kiekvienam. Šios veislės šunys yra draugiški ir nerodantys agresijos žmonėms, tačiau patekę į neatsakingų šeimininkų namus gali būti sunkiai kontroliuojami ar net pavojingi. Nors Argentinos dogai yra prieraišūs ir ištikimi savo šeimininkui, tačiau ne visada sutaria su vaikais ir gyvūnais. Toks augintinis nėra tinkamas pradedantiesiems šunų augintojams – šuns auklėjimas pareikalaus ir tam tikrų žinių, ir įgūdžių. Be to, tai yra labai aktyvūs šunys, kuriems yra būtinas pakankamas fizinis krūvis.

Veislės istorija

Argentinos dogus išveisė du broliai argentiniečiai Antonio ir Augustinas Martinezai, kurie buvo aistringi medžiotojai. Argentiniečiai norėjo išvesti tokius šunis, kurie būtų puikūs bičiuliai, sargai ir medžiotojai. Veisime buvo naudojama ne taip ir mažai įvairių šunų veislių: Bordo dogai, ispanų mastifai, bulterjerai, buldogai, airių vilkogaudžiai, vokiečių dogai ir pointeriai. Ilgo darbo rezultatas pateisino lūkesčius – išvesta šunų veislė pasižymėjo begaline drąsa, ištverme ir jėga. Nors naujoji šunų veislė tikrai džiugino medžiotojus, tačiau netrukus ji įgavo nekokią reputaciją, nes Argentinos dogai buvo naudojami šunų pjautynėse (jos buvo itin populiarios Anglijoje). Tai buvo nuožmūs kovotojai, todėl ėmė kelti baimę. Argentinos dogai buvo įtraukti į agresyvių veislių sąrašą, o šių šunų augintojams pradėti taikyti labai griežti reikalavimai. 1928 metais Antonio Noresas Martinezas aprašė pirmąjį Argentinos dogų veislės standartą. Jam žuvus medžioklėje, pradėtą darbą vėliau tęsė brolis Augustinas. Būtent jo dėka 1973 metais veislę pripažino Tarptautinė kinologų federacija. Lietuvoje š veislė nėra labai populiari – 2016 metais mūsų šalyje buvo užregistruota vos 30 Argentinos dogų.

Argentinos dogas: išvaizda

Argentinos dogas yra gracingas ir labai raumeningas šuo. Patinų aukštis ties ketera paprastai siekia 60-68 cm, patelių – nuo 60 iki 65 cm. Idealus patinų svoris – nuo 40 iki 45 kg, patelės yra kiek smulkesnės ir lengvesnės. Argentinos dogo galva yra masyvi, žandikauliai – labai tvirti. Akys gali būti šviesiai arba tamsiai rudos spalvos, migdolo formos. Ausys išaugusios aukštai, toli viena nuo kitos, Europos Sąjungos šalyse nėra kerpamos. Krūtinė plati ir gili, kaklo oda šiek tiek apdribusi. Nosis juodos spalvos, didelė ir plati. Skruostai platūs ir plokšti. Sąkandis paprastai būna replinis, tačiau leistinas ir žirklinis. Uodega išaugusi aukštai, kalavijo formos, plona ir ilga (leistinas ilgis – iki kulkšnių). Priekinės ir galinės kojos stiprios ir tvirtos, ilgos. Letenos didelės ir apvalios. Kailis trumpas (paprastai būna 1,5-2 cm ilgio), lygus ir blizgus, be pavilnės. Leistina tik balta kailio spalva.

Argentinos dogas: charakteris

Nors dažnai manoma, kad Argentinos dogas yra agresyvus šuo, tačiau tai nėra tiesa. Paprastai šios veislės atstovai su žmonėmis elgiasi draugiškai, į nepažįstamuosius reaguoja ramiai. Vis dėlto, jei šeimininkui iškiltų grėsmė, Argentinos dogas reaguos žaibiškai. Su vaikais Argentinos dogas elgiasi tolerantiškai, tačiau svarbu nuo mažumės tinkamai auklėti šunį ir jį socializuoti.

Argentinos dogai yra lengvai dresuojami šunys, tačiau gali būti kiek užsispyręs. Tokiam augintiniui reikalingas tvirtos valios šeimininkas, kuris iš karto nustatytų taisykles ir jų nelaužytų. Jei nuo vaikystės augs kartu su kitais gyvūnais, su jais gali puikiai sutarti. Paprastai Argentinos dogai neprovokuoja pjautynių su kitais šunimis, tačiau neišauklėti patinai gali dominuoti kitų patinų atžvilgiu.

Labai svarbu užtikrinti pakankamą fizinį krūvį ir pasirūpinti, kad augintinis nenuobodžiautų. Argentinos dogas gali talkininkauti policininkams ir medžiotojams, gali dalyvauti narkotikų ar sprogmenų paieškoje. Argentinos dogą taip pat gali sudominti ir tam tikras šunų sportas, pavyzdžiui, „Agility“.

Argentinos dogas: priežiūra

Argentinos dogai yra gana sveika šunų veislė, tačiau renkantis veislyną vertėtų pasidomėti šuniukų tėvų sveikatos istorija bei charakterio ypatybėmis. Dėl baltos spalvos kailio, kuris neturi pigmento, šuniukai gali gimti kurti. Taip pat Argentinos dogams yra būdingos odos ligos bei maistinė alergija.

Visada svarbu parinkti tinkamą pašarą, kuris augintiniui tiktų. Kad Argentinos dogas nenutuktų, duodamo pašaro kiekį svarbu normuoti.

Šios veislės šunų nagai auga labai greitai, todėl svarbu stebėti, kada juos reikės patrumpinti. Argentinos dogai šeriasi vidutiniškai, dėl trumpo kailio gali būti auginami tik namuose, jokiu būdu ne lauke. Rūpintis augintinio kailiu tikrai nėra sudėtinga – pakanka pašukuoti kelis kartus per savaitę. Maudyti Argentinos dogą reikėtų saikingai: šios veislės šunys neturi specifinio šuns kvapo, purvas ant trumpo kailio nesikaupia.

Jei užtikrinamas pakankamas fizinis aktyvumas, Argentinos dogas gali gyventi ir nuosavame name, ir bute. Toks augintinis yra tinkamas tik aktyviems šunų mylėtojams, kure laisvalaikį mėgsta leisti gamtoje. Ilgi pasivaikščiojimai ir bėgiojimas Argentinos dogui tikrai patiks ir tai padės palaikyti puikią šuns fizinę formą.