Atpažinti dalmatiną tikrai nėra sudėtinga – tai išskirtinės išvaizdos šuo. Po Volto Disnėjaus filmų apie dalmatinus pasirodymo veislė labai išpopuliarėjo, tačiau tai nebuvo naudinga – šunys buvo labai gausiai veisiami, o tai neigiamai atsiliepė jų sveikatai. Laimei, šiandien praeities klaidos jau yra ištaisytos, ir dalmatinas vėl gali didžiuotis tikrai stipria sveikata. Nesirinkite dalmatino vien dėl to, kad jis jums gražus! Tai yra labai aktyvūs augintiniai, reikalaujantys tikrai nemažai šeimininkų laiko ir dėmesio.

Veislės istorija

Dėl šios veislės šunų atsiradimo kyla daugybė ginčų. Veislės pavadinimas yra kilęs iš Kroatijos vietovės Dalmatijos, kur veislė buvo išvesta, tačiau spėjama, kas pirmieji dalmatinai gyveno senovės Egipte. Viduramžiais šie šunys buvo naudojami medžioklėje – jie bėgdavo arklių priekyje ir nukreipdavo tinkama linkme. Šie šunys savo šeimininkus sekdavo visur ir visada – nesvarbu, ar jie eidavo pėsčiomis, ar važiuodavo karieta, ar jodavo. Dalmatinai visais laikais buvo gana universalūs – jie ne tik talkininkaudavo medžiotojams, bet taip pat padėdavo gaisruose, karuose, ir t.t. Nuo pat XVII amžiaus šiuos šunis labai dažnai vaizduodavo dailininkai, vienas žymiausių portretų – imperatoriaus Frydricho Didžiojo (jis su dalmatino draugija buvo nupieštas vaikystėje). Spaudoje pirmasis dalmatinų veislės aprašymas pasirodė 1771 metais, pirmą kartą parodose šie šunys pasirodė 1860 metais. Amerikoje dalmatinų veislės mylėtojų klubas buvo įsteigtas 1905-aisiais. Šiuo metu veislė nėra labai populiari – tarptautinėse parodose dažniausiai dalyvauja 20-40 šios veislės atstovų iš įvairių pasaulio šalių. Lietuvoje dalmatinų įregistruota visai nedaug, tačiau kaimyninėje Estijoje ši veislė yra gerokai populiaresnė.

Dalmatinas: išvaizda

Dalmatinas yra vidutinio dydžio šuo: patinų aukštis ties ketera siekia 56-61 cm, patelių – 54-59 cm. Svoris gali siekti maždaug 23-25 kilogramus. Dalmatino galva yra vidutinio dydžio, viršugalvis plokščias. Snukis tvirtas, gana ilgas, nesiaurėjantis. Akys vidutinio dydžio, apvalios, gana nutolusios viena nuo kitos. Ausys vidutinio dydžio, plonos, kabančios. Žandikaulis tvirtas, įprastai dalmatinas turi 42 dantis (20 viršutiniame žandikaulyje ir 22 apatiniame). Kaklas ilgas, lenktas, į apačią nežymiai platėjantis. Kūnas proporcingas, raumeningas. Šonkauliai kiek išlenkti, krūtinė vidutinio pločio. Kojos tiesios, letenos ovalios. Kailis trumpas, tankus ir blizgus. Kailis gali būti baltas su juodomis arba rudomis dėmėmis. Dėmės, puošiančios kailį, turi būti apskritos ir ryškios (vienos dėmės skersmuo turėtų siekti maždaug 2-3 cm). Dėmės ant galvos, kojų ir uodegos yra mažesnės nei kitose kūno vietose.