Australų bandganis kitaip dar vadinamas australų ganymo šunimi. Šios veislės šunys yra labai judrūs, ištvermingi ir budrūs. Šių šunų išvaizdos grožis pavergia kone kiekvieną, tačiau australų bandganių būdo savybės taip pat verčia ne ką mažiau žavėtis. Tai yra labai drąsūs šunys, kurie visada pasirengę atlikti jiems patikėtus darbus. Jei australų bandganis dresuojamas dar nuo mažumės, galima būti užtikrintiems, kad šie šunys elgsis tikrai pavyzdingai. Australų ganymo šunys yra labai prieraišūs ir ištikimi savo šeimininkams, mielai dalyvauja įvairioje bendroje veikloje, tačiau norėtų būti vieninteliais šeimos augintiniais ir numylėtiniais.

Veislės istorija

Australijos bandganiai – ilgo veisimo rezultatas. Šunys, pasižymintys įvairiomis savybėmis, buvo kryžminami maždaug 60 metų. Veislės istorijos pradžia galima laikyti 1830-uosius metus, kada laukiniai Australijos šunys dingo buvo sukryžminti su koliais. Šio sukryžminimo rezultatas – šuo, kuris pakankamai gerai ganė bandas ir lojo gana negausiai. Praėjus dar dešimtmečiui du margi mėlyno kailio koliai buvo sukryžminti su dingo ir vada, kuri labiausiai pateisino lūkesčius, buvo išlaikyta. Eksperimentinis veisimas buvo tęsiamas ir toliau: į veisimo programą buvo įtraukti dalmatinai ir bulterjerai, tačiau gautas rezultatas nebuvo toks, kokio tikėtasi. Australų bandganių veislė susiformavo 1893 metais: šie šunys galėdavo ilgus atstumus ginti galvijus, nelygūs akmenuoti keliai šiems šunims buvo lengvai įveikiami. Kiek vėliau pastebėta, kad australų bandganiai yra ne tik talentingi gyvulių ganytojai, bet taip pat puikūs kompanionai ir šeimos draugai. Pirmąjį veislės standartą aprašė Robertas Kaleski (1903 metais).

Australų bandganis: išvaizda

Australų bandganis yra vidutinio dydžio šuo: patinų aukštis ties ketera siekia 45-50 cm, patelių – nuo 43 iki 48 cm. Šios veislės šunys yra tvirto sudėjimo, raumeningi. Kaukolė plati, su nedideliu įlenkimu tarp ausų. Snukis vidutinio ilgio, ausys nutolusios viena nuo kitos, gali būti nedidelės arba vidutinio dydžio, jų galiukai smailėjantys. Kaklas ir pečiai raumeningi, priekinės kojos tiesios ir lygiagrečios. Uodega gana ilga, kabanti žemai. Akys ovalo formos, tamsios, žvilgsnis visada budrus. Australijos ganymo šunų kailis tiesus, šiurkštokas, vidutinio ilgio, pavilnė – trumpa ir labai tanki. Kailio spalva – mėlyna su juodomis, rudomis ar raudonomis dėmėmis ant kaktos. Taip pat galima ir raudona kailio spalva su mėlynomis, juodomis bei rudomis dėmėmis.

Australų bandganis: charakteris

Australijos bandganiams yra būdinga neišsenkanti energija. Šios veislės šunims visada reikalinga veikla, nes nuobodžiaujantis australų bandganis gali užsiimti destruktyvia veikla. Australų bandganiai neretai dalyvauja įvairiose šunų sporto varžybose, mielai mokosi triukų ir bendro paklusnumo. Būtina ankstyva socializacija ir dresūros pagrindai. Su nepažįstamaisiais australų ganymo šuo elgiasi gana atsargiai, jei šuo tinkamai išdresuotas, gali būti puikiu namų sargu. Su kitais gyvūnais australų ganymo šuo sutaria ne visada, gali sutarti su vyresnio amžiaus vaikais. Mažus vaikus australų bandganis gali bandyti „ganyti“, karts nuo karto grybštelėdamas į koją, todėl tai nėra saugu. Jei su šunimi elgiamasi netinkamai, jis gali įkąsti. Paprastai australų bandganis be reikalo neloja, tačiau kartais taip bando atkreipti šeimininkų dėmesį. Australų ganymo šunų augintojams nuolat tenka sukti galvą, kuo užimti šunį, nes jis tiesiog negali pakęsti monotonijos. Australų bandganis labiausiai tinka tiems žmonėms, kurie turi pakankamai laiko ir noro užsiimti su šunimi.

Australų bandganis: priežiūra

Australų bandganiai yra sveika šunų veislė. Įvairių genetinių ligų tikimybė nėra labai didelė, tačiau veisėją reikėtų rinktis atsakingai. Vienas dažnesnių australų bandganių sveikatos sutrikimų – progresuojanti tinklainės atrofija, kuri gali pasireikšti 6-8 mėnesių šuniukams. Atsakingi veisėjai kergiamiems šunims atlieka reikalingus tyrimus, todėl šios ligos galima išvengti. Daugiausiai dėmesio pareikalaus australų bandganio aktyvumas: šiems šunims idealiai tinka įvairūs judrūs užsiėmimai, tokie kaip Agility, kamuoliuko gaudymas, ir t.t. Vis dėlto, augančius šuniukus reikėtų pasaugoti nuo galimų traumų – australų bandganiai sparčiausiai auga 9-12 gyvenimo mėnesį, todėl šiuo laikotarpiu fizinį krūvį reikėtų riboti. Svarbu žinoti, kad australų ganymo šunys yra labai tolerantiški skausmui – net ir tada, jei šuo susižeidžia, jo elgesys ne visada tai išduoda, jie ir toliau gali išlikti aktyvūs, kaip ir buvo prieš tai. Taigi, šeimininkai turi būti atidūs ir privalo pastebėti augintinio sveikatos sutrikimus – jei australų bandganis susipeštų su kitu šunimi, būtinai apžiūrėkite, ar nėra žaizdų. Australijos ganymo šunų kailį sudaro du sluoksniai: viršutinis gana šiurkštus kailis ir pavilnė. Paprastai šios veislės šunys šeriasi sezoniškai – rudenį ir pavasarį. Šiuo laikotarpiu kailį rekomenduojama šukuoti kasdien, kitais metų laikais – kelis kartus per savaitę. Maudyti australų bandganį reikėtų tada, kai kailis labai susitepa ar nuo jo sklinda nemalonus kvapas, tačiau persistengti tikrai nereikėtų. Valyti dantis rekomenduojama 2-3 kartus per savaitę, kas mėnesį reikėtų pakirpti augintinio nagus. Ausis tikrinkite kartą per savaitę – įsitikinkite, ar nėra blogo kvapo ar paraudimo (tai gali išduoti apie ausų infekciją).

Vandėjos mažasis…

Didysis Vandėjos…

Valų korgis kardiganas…

Volkerio Kunhaundas…

Olandų aviganis (Dutch…

Labradoro retriveris…