Airių terjeras – ramus ir meilus šuo, kuris labai prisiriša prie savo šeimininkų. Raudonspalviai airių terjerai yra užsitarnavę „velniūkščio“ reputaciją, nes jiems yra būdingos visos terjerų savybės. Nors šios veislės šunys yra nuolankūs savo šeimininkams, tačiau su kitais šunimis yra linkę peštis – kartais konfliktą išprovokuoja patys, o tuomet, jei būna užpulti, nuožmiai ginasi tarsi liūtai. Airių terjerai yra lengvai dresuojami, tačiau nėra tinkami pradedantiesiems šunų augintojams. Taip pat ši veislė netinka nervingiems žmonėms – airių terjero šeimininkas turi būti pakankamai ramus ir šaltų nervų. Airių terjeras sunkiai pakelia vienatvę, todėl reikėtų gerai pagalvoti, ar šuniui galėsite skirti pakankamai dėmesio.

Veislės istorija

Airių terjerai yra laikomi vienais seniausių terjerų. Šiurkščiakailiai terjerai Airijoje auginami nuo neatmenamų laikų – juos labai vertino fermeriai ir medžiotojai. Šios veislės šunys nėra reiklūs gyvenimo sąlygoms, noriai gaudo žiurkes ir saugo teritoriją, vikriai atneša nušautą grobį, todėl visada buvo puikūs talkininkai. Pirmą kartą parodoje airių terjerai pasirodė 1879 metais. Nuo to laiko veislė ėmė sparčiai populiarėti, ir vos po vienerių metų tapo populiariausia veisle Didžiojoje Britanijoje! 1918 metais airių terjerai buvo apdovanoti medaliu už begalinę drąsą. Gana greitai ši šunų veislė pasiekė ir Ameriką, o 1929 metais ją pripažino Amerikos kinologų klubas.

Airių terjeras: išvaizda

Patinų aukštis ties ketera – iki 46 cm, svoris gali svyruoti nuo 11 iki 12 kg (patelės žemesnės ir smulkesnės). Airių terjerų kūnas yra proporcingas ir gracingas. Juosmuo trumpas, lengvai išlenktas, krūtinė gili ir raumeninga, vidutinio pločio. Kojos ilgos ir tiesios, raumeningos. Pėdos nedidelės, apvalios, pirštai išlenkti. Galva ilga, kaukolė plokščia, ties ausų sritimi gana siaura. Skruostai plokšti, žandikauliai tvirti. Lūpos prigludusios, tamsios, akys mažos, tamsių spalvų, nosis – juoda. Ausys nedidelės, V formos, nuleistos šalia skruostų. Kaklas vidutinio ilgio, į apačią platėjantis. Uodega išaugusi aukštai, vidutinio ilgio, Europos Sąjungos šalyse nėra trumpinama. Kailis standus ir šiurkštus, prigludęs prie kūno. Pavilnė švelnesnė nei viršutinis kailio sluoksnis, labai tanki. Galimos kailio spalvos: ryškiai raudona, raudona su auksiniu atspalviu, raudona su kviečių atspalviu arba kviečių spalvos. Ant krūtinės leistinos baltos žymės. Maži šuniukai gali turėti ir juodos spalvos žymių, tačiau augant jos turėtų išnykti.

Airių terjeras: charakteris

Airių terjeras yra judrus ir greitas šuo, kuriam būdinga ištvermė. Šios veislės šunys nėra reiklūs gyvenimo sąlygoms, puikiai prisitaiko prie besikeičiančių aplinkybių. Airių terjerai yra universalūs – jie gali būti puikūs sargai, žiurkių naikintojai, pagalbininkai medžioklės metu ar naminių paukščių saugotojai. Šie šunys yra lengvai dresuojami, greitai perpranta, ko iš jų yra tikimasi. Kuo anksčiau bus pradedama dresūra, tuo geresnių rezultatų bus galima pasiekti. Kaip ir kitų veislių šunims, airių terjerams yra būtina ankstyva socializacija – tai padeda išvengti elgesio problemų ateityje. Airių terjerai sutaria su vaikais, tačiau su gyvūnais ne visada yra draugiški. Jei toks augintinis nuo mažens bus auginamas su kate ar kitu šunimi, problemų neturėtų kilti. Arių terjerai yra labai ištikimi savo šeimai, šeimininkus nori lydėti visur ir visada – ilgos kelionės automobiliu šios veislės šunims tikrai nėra iššūkis. Vis dėlto, ilgą laiką likę vieni, gali imti niokoti paliktus daiktus.

Airių terjeras: priežiūra

Airių terjeras – sveika ir ilgaamžė šunų veislė (vidutinė gyvenimo trukmė – 12-15 metų). Perkant šunį visada svarbu pasidomėti šuniuko tėvų sveikatos istorija ir atliktais tyrimais – tai padės užtikrinti, kad įsigytas šuniukas nesirgs paveldimomis ligomis. Airių terjerų augintojai teigia, kad pas veterinarą paprastai tenka lankytis vos kartą į metus – kasmetiniam skiepui, tačiau galima išskirti ir vieną šiai veislei dažniau pasitaikančią ligą – tai šlapimo pūslės arba inkstų akmenligė. Airių terjerai nėra labai išrankūs maistui, tačiau svarbu garantuoti, kad mityba būtų visavertė. Duodamas maisto kiekis turi būti normuojamas, nes tai padės išvengti nutukimo. Reikalingas fizinis krūvis turi būti pakankamai didelis – airių terjerui kasdien yra reikalingi gana ilgi pasivaikščiojimai, trunkantys bent 40-60 minučių. Ne ką mažiau svarbi ir protinė veikla – airių terjerai yra labai imlūs, todėl mielai mokysis naujų komandų, leisis į daiktų paieškos žaidimus, ir t.t. Šios veislės šunys puikiai jaučiasi gyvendami ir nuosavame name, ir bute, tačiau svarbu žinoti, kad šie augintiniai yra aktyvūs ir namuose. Turbūt nereikia net sakyti, kad ši veislė nėra tinkama lėtiems ir vertinantiems ramybę žmonėms, nes airių terjerai visą savo gyvenimą išlieka judrūs ir gyvybingi. Ypatingo dėmesio pareikalaus airių terjero kailio priežiūra – kad jis atrodytų tvarkingai, kailis turi būti reguliariai kerpamas (kartais tai atliekama savarankiškai, tačiau geriausia šį darbą patikėti profesionalams). Maudyti airių terjerą reikėtų tik tada, kai tai yra būtina. Maždaug kas mėnesį reikėtų patrumpinti augintinio nagus, kas savaitę pavalyti dantis ir apžiūrėti ausis.

Amerikiečių Stafordšyro…

Anglų toiterjeras…

Bostono terjeras (Boston…

Airių kviečiaspalvis…

Vakarų Škotijos baltasis…

Leiklando terjeras…