Senbernaras (St. Bernard)

Senbernaras (St. Bernard)

Senbernaras: charakteris

Senbernaras yra ramus ir nesiveliantis į konfliktus. Jei šuo yra laiku socializuojamas, galite būti užtikrinti, kad jis puikiai sutars ne tik su šunimis, bet ir su kitais gyvūnais. Senbernarai taikiai sugyvena su katėmis, jų nesivaiko. Taip pat šie šunys yra puikios vaikų „auklės“ – senbernarai niekada nerodo agresijos, su vaikais elgiasi labai švelniai, atleidžia jiems įvairias išdaigas. Didžiausia grėsmė yra tai, kad didelis šuo vaiką gali netyčia nuversti, ir taip užgauti ar išgąsdinti. Toks šuo gali atlikti ir sargo funkciją – nors senbernaras tikrai nepuls įsibrovėlių, tačiau toks šuo gali gerokai išgąsdinti. Vis dėlto, dideliame kūne slypi mielas ir taikus šuniukas, kuris tikrai nenori nieko skriausti. Senbernarai yra aukšto intelekto šunys, naujų dalykų mokosi labai noriai ir greitai, tačiau svarbu žinoti, kad jiems yra tinkama tik pozityvi dresūra. Šios veislės šunys greitai prisitaiko prie aplinkos ir pasikeitusių gyvenimo sąlygų – net ir tada, jei į jūsų namus atkeliaus jau suaugęs senbernaras, galite būti tikri, kad jis greitai prisiriš prie savo naujos šeimos.

Senbernaras: priežiūra

Dažniausiai pasitaikančios senbernarų ligos – klubo sąnario ir alkūnės displazija, širdies darbo sutrikimai, akių ligos. Kartais šios veislės šunys serga kaulų vėžiu. Norintys įsigyti senbernarą turėtų itin atsakingai rinktis veislyną, ir pasidomėti, kokie sveikatos tyrimai buvo atlikti šuniukų tėvams. Senbernarai nėra labai lepūs šunys, jie gali gyventi ir lauke, ir namuose. Paprastai yra judrūs tik lauke, namuose didžiąją dalį laiko pramiega. Senbernarams sunku pakelti karštą klimatą, tad vasarą svarbu pasirūpinti, kad šuo galėtų ilsėtis pavėsyje ar vėdinamose patalpose. Senbernarai mėgsta ilgus pasivaikščiojimus bei įvairią mąstymo reikalaujančią veiklą. Mažų šuniukų fizinės veiklos trukmę reikėtų didinti palaipsniui, nes pernelyg didelis krūvis gali lemti kaulų bei sąnarių problemas. Kol senbernaro kaulai dar tik formuojasi, jam negalima lipti laiptais, atidumo reikės ir tada, jei šuo lakstys be pavadėlio. Kai senbernarai suauga, pasivaikščiojimai turėtų trukti maždaug 60-80 minučių. Svarbu žinoti, kad 1-2 valandas po šėrimo fizinį krūvį reikėtų apriboti iki minimumo – tai padės išvengti skrandžio išsipūtimo ir apsivertimo. Duodamo pašaro kiekį visada rekomenduojama normuoti, dienos pašaro kiekį vertėtų padalinti į dvi ar daugiau dalių. Senbernaro kailį rekomenduojama šukuoti kasdien.

Privalumai

  • Lengvai prisitaiko prie šalto klimato.

Trūkumai

  • Per didelis laikyti bute.

PatarimuPasaulis.lt

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 (7 balsai (-ų))