Vokiečių špicas (Mittelspitz, Grossspitz, Kleinspitz)

Vokiečių špicas (Grossspitz, Mittelspitz, Kleinspitz)

: Peržiūros: 19505

Vokiečių špicas (Mittelspitz, Grossspitz, Kleinspitz)

Veislė:	Vokiečių špicas
Kilmės šalis:	Vokietija
Paskirtis:	Namų šuo
Spalvos:	Įvairios
Charakteris:	Judrus, žaismingas, budrus, ištikimas, atsidavęs
Ūgis:	Mažasis 22-28 cm Vidutinis 29-36 cm Didysis 40-42 cm
Svoris:	Mažasis 8-10 kg Vidutinis 10-12 kg Didysis 17-19 kg
Ilgaamžiškumas:	Mažasis 14-15 metų Vidutinis 13-15 metų Didysis 12-13 metų
Kiti pavadinimai:	German Spitz, Mittelspitz, Grossspitz, Kleinspitz
Hipoalerginis:	Ne
Vados dydis:	2-4 šuniukai

Vokiečių špicas yra mielas, linksmas, draugiškas ir protingas šuo. Šios veislės individai paprastai nebūna nervingi ar agresyvūs, todėl jie gali tapti puikiais vaikų ir suaugusiųjų draugais. Vokiečių špicai yra aktyvūs, mėgstantys žaidimus ar kitą smagią veiklą, kurioje dalyvauja ir šeimininkas. Šie augintiniai tiesiog dievina žmonių kompaniją, ir nori kuo labiau įsitraukti į bendrą šeimos veiklą.Vokiečių špicas yra mielas, linksmas, draugiškas ir protingas šuo. Šios veislės individai paprastai nebūna nervingi ar agresyvūs, todėl jie gali tapti puikiais vaikų ir suaugusiųjų draugais. Vokiečių špicai yra aktyvūs, mėgstantys žaidimus ar kitą smagią veiklą, kurioje dalyvauja ir šeimininkas. Šie augintiniai tiesiog dievina žmonių kompaniją, ir nori kuo labiau įsitraukti į bendrą šeimos veiklą.

Veislės istorija

Vokiečių špicai yra kilę iš Šiaurės aviganių, kuriuos vikingai atgabeno į Vokietiją ir Olandiją. Vėliau šie šunys išplito visoje Europoje, buvo kryžminami su aviganiais ir bandšuniais, kol susiformavo špicų tipas. XVIII amžiuje špicai buvo itin populiarūs Anglijoje – tuo metu juos augino įvairūs didikai. Šia šunų veisle buvo labai susidomėjusi karalienė Viktorija, auginusi 9-13 kg svėrusius špicus (šiuo metu tokio svorio veislės atstovai yra vadinami vidutiniais špicais). Tuo metu buvo siekiama, kad vokiečių špicų dydis būtų kuo mažesnis, kol galiausiai pavyko išveisti nykštukinius šunis. Vėliau šie šunys buvo kryžminami su įvairiomis atvežtinėmis veislėmis, todėl atsirado tikra dydžių maišatis. Šiuo metu pripažįstami trys vokiečių tipų dydžiai, tačiau dėl susimaišiusių protėvių mažųjų špicų vadose vis dar gimsta vidutinio dydžio špicų. Iki 1994 metų ši veislė buvo laikoma reta, tačiau vėliau ji sulaukė ypatingai didelio susidomėjimo. Šiuo metu vokiečių špicai yra populiarūs ir Lietuvoje.

vokieciu spicai Grossspitz Mittelspitz Kleinspitz

Vokiečių špicas: išvaizda

Vokiečių špicas yra kompaktiškas, kvadratinės formos šuo. Jam būdinga žvali laikysena, aštrus „lapės“ snukutis, stačios smailėjančios ausys yra stipriai susukta uodega. Tos pačios veislės šunys gali būti trijų dydžių: mažųjų vokiečių špicų ūgis – 22-28 cm, svoris siekia 8-10 kg; vidutinių špicų ūgis – nuo 29 iki 36 cm, svoris gali svyruoti nuo 10 iki 12 kg; didžiųjų špicų ūgis – 40-42 cm, svoris siekia 17-19 kg. Vokiečių špico galva vidutinio dydžio, žiūrint iš viršaus primena pleišto formą. Akys vidutinio dydžio, ovalios, būtinai tamsios. Ausys gana nedidelės, išaugusios arti viena kitos (pageidautina, kad jos būtų kuo arčiau). Uodega išaugusi aukštai, užriesta į viršų ir suformavusi žiedą, prispausta prie kairės arba dešinės nugaros pusės. Vokiečių špicai turi dvigubą kailį: viršutinis jo sluoksnis ilgas, tankus ir tiesus, pavilnė trumpa, tanki ir minkšta. Kailis neprigludęs, plaukai beveik vertikalūs, purūs. Vešlus kailis ant kaklo formuoja „apykaklę“, o ant užpakalinių kojų – „kelnes“, uodega taip pat padengta vešliu kailiu. Nugaros, šonų, ir kojų apatinėje dalyje kailis trumpesnis. Kailis savo „spindesį“ pasiekia šuniui sulaukus trejų metų amžiaus, jo puošnumas išlaikomas iki 10-12 metų. Mažieji špicai gali būti juodos, rausvos, baltos, rausvai oranžinės, kreminės ir pilkos spalvos; vidutiniai špicai gali būti juodi, rausvi, balti, rausvai oranžiniai ar pilki, o didieji špicai paprastai būna juodos, rausvos, baltos, rausvai oranžinės ar pilkos spalvos. Svarbu tai, kad špicų spalvos būtų „švarios“.

vokieciu spicas Grossspitz Mittelspitz Kleinspitz 3

Vokiečių špicas: charakteris

Vokiečių špicai yra draugiški ir žaismingi šunys, kurie labai vertina žmonių kompaniją. Paprastai šios veislės augintiniai puikiai sutaria su vaikais ir su namuose esančiais gyvūnais, noriai bendrauja su lauke sutiktais šunimis. Vis dėlto, kartais pasireiškia ir šių šunų sargumas – vokiečių špicai gali imti saugoti savo šeimininką, ir apie visus tariamus pavojus įspėti lojimu. Labai svarbu tai, kad lojimas netaptų įkyriu špico įpročiu, tad būtina skirti dėmesio augintinio auklėjimui. Gera žinia yra ta, kad vokiečių špicai yra labai lengvai dresuojami – greitai perpranta, ko iš jų tikisi šeimininkas, o išmoktas komandas vykdo labai klusniai. Jei esate pakankamai aktyvūs ir mėgstate įvairius iššūkius, galite su vokiečių špicu užsiimti tam tikru šunų sportu – galite būti tikri, kad sistemingai dirbdami pasieksite puikių rezultatų.

vokieciu spicas Grossspitz Mittelspitz Kleinspitz 2

Vokiečių špicas: priežiūra

Vokiečių špicai pasižymi puikia sveikata, tačiau rinkdamiesi veislyną visada pasidomėkite šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais. Gana dažnai pasitaikantis genetinis sutrikimas – laisvos kelių girnelės. Taip pat gali pasireikšti blogas dantų sąkandis, vienpusis arba dvipusis kriptorchizmas (pastaruoju atveju šuniuką tenka kastruoti). Norėdami užtikrinti sveiką šuniuko vystymąsi pasirūpinkite tinkama jo mityba – vokiečių špicą galite šerti aukščiausios kokybės sausu pašaru arba RAW mitybos principu. Vokiečių špicai nereikalauja ypatingai ilgų pavaikščiojimų – tam per dieną pakanka maždaug 40-60 minučių. Vis dėlto, vokiečių špicas tikrai niekada neatsisako žaidimų ar kitos įdomios aktyvios veiklos. Puošnus vokiečių špico kailis pareikalaus gana nemažai dėmesio – per savaitę kailio šukavimui vertėtų skirti bent pusvalandį (kailis turi būti šukuojamas prieš plauką, nes tai suteiks jam purumo). Ypatingą dėmesį vertėtų skirti ausims ir alkūnėms, nes šiose vietose sąvėlos atsiranda greičiausiai. Kailis neturi būti kerpamas, nes jis ataugs dar storesnis, o jo priežiūra taps sudėtingesnė. Kartais galima pakirpti plaukus aplink pirštus ir kulkšnis. Patinai paprastai šeriasi kartą, o kalytės – du kartus per metus, tačiau nusiteikite, kad šiek tiek iškritusių plaukų bus ištisus metus.