Vokiečių špicas yra mielas, linksmas, draugiškas ir protingas šuo. Šios veislės individai paprastai nebūna nervingi ar agresyvūs, todėl jie gali tapti puikiais vaikų ir suaugusiųjų draugais. Vokiečių špicai yra aktyvūs, mėgstantys žaidimus ar kitą smagią veiklą, kurioje dalyvauja ir šeimininkas. Šie augintiniai tiesiog dievina žmonių kompaniją, ir nori kuo labiau įsitraukti į bendrą šeimos veiklą.Vokiečių špicas yra mielas, linksmas, draugiškas ir protingas šuo. Šios veislės individai paprastai nebūna nervingi ar agresyvūs, todėl jie gali tapti puikiais vaikų ir suaugusiųjų draugais. Vokiečių špicai yra aktyvūs, mėgstantys žaidimus ar kitą smagią veiklą, kurioje dalyvauja ir šeimininkas. Šie augintiniai tiesiog dievina žmonių kompaniją, ir nori kuo labiau įsitraukti į bendrą šeimos veiklą.

Veislės istorija

Vokiečių špicai yra kilę iš Šiaurės aviganių, kuriuos vikingai atgabeno į Vokietiją ir Olandiją. Vėliau šie šunys išplito visoje Europoje, buvo kryžminami su aviganiais ir bandšuniais, kol susiformavo špicų tipas. XVIII amžiuje špicai buvo itin populiarūs Anglijoje – tuo metu juos augino įvairūs didikai. Šia šunų veisle buvo labai susidomėjusi karalienė Viktorija, auginusi 9-13 kg svėrusius špicus (šiuo metu tokio svorio veislės atstovai yra vadinami vidutiniais špicais). Tuo metu buvo siekiama, kad vokiečių špicų dydis būtų kuo mažesnis, kol galiausiai pavyko išveisti nykštukinius šunis. Vėliau šie šunys buvo kryžminami su įvairiomis atvežtinėmis veislėmis, todėl atsirado tikra dydžių maišatis. Šiuo metu pripažįstami trys vokiečių tipų dydžiai, tačiau dėl susimaišiusių protėvių mažųjų špicų vadose vis dar gimsta vidutinio dydžio špicų. Iki 1994 metų ši veislė buvo laikoma reta, tačiau vėliau ji sulaukė ypatingai didelio susidomėjimo. Šiuo metu vokiečių špicai yra populiarūs ir Lietuvoje.

Vokiečių špicas: išvaizda

Vokiečių špicas yra kompaktiškas, kvadratinės formos šuo. Jam būdinga žvali laikysena, aštrus „lapės“ snukutis, stačios smailėjančios ausys yra stipriai susukta uodega. Tos pačios veislės šunys gali būti trijų dydžių: mažųjų vokiečių špicų ūgis – 22-28 cm, svoris siekia 8-10 kg; vidutinių špicų ūgis – nuo 29 iki 36 cm, svoris gali svyruoti nuo 10 iki 12 kg; didžiųjų špicų ūgis – 40-42 cm, svoris siekia 17-19 kg. Vokiečių špico galva vidutinio dydžio, žiūrint iš viršaus primena pleišto formą. Akys vidutinio dydžio, ovalios, būtinai tamsios. Ausys gana nedidelės, išaugusios arti viena kitos (pageidautina, kad jos būtų kuo arčiau). Uodega išaugusi aukštai, užriesta į viršų ir suformavusi žiedą, prispausta prie kairės arba dešinės nugaros pusės. Vokiečių špicai turi dvigubą kailį: viršutinis jo sluoksnis ilgas, tankus ir tiesus, pavilnė trumpa, tanki ir minkšta. Kailis neprigludęs, plaukai beveik vertikalūs, purūs. Vešlus kailis ant kaklo formuoja „apykaklę“, o ant užpakalinių kojų – „kelnes“, uodega taip pat padengta vešliu kailiu. Nugaros, šonų, ir kojų apatinėje dalyje kailis trumpesnis. Kailis savo „spindesį“ pasiekia šuniui sulaukus trejų metų amžiaus, jo puošnumas išlaikomas iki 10-12 metų. Mažieji špicai gali būti juodos, rausvos, baltos, rausvai oranžinės, kreminės ir pilkos spalvos; vidutiniai špicai gali būti juodi, rausvi, balti, rausvai oranžiniai ar pilki, o didieji špicai paprastai būna juodos, rausvos, baltos, rausvai oranžinės ar pilkos spalvos. Svarbu tai, kad špicų spalvos būtų „švarios“.