| Veislė: | Basendžis |
| Kilmės šalis: | Centrinė Afrika |
| Paskirtis: | Namų šuo |
| Spalvos: | Juoda, balta, juodai rusva, balta su rudomis dėmėmis aplink snukį ir skruostus, rusvai balta, raudonai juoda |
| Charakteris: | Energingas, aktyvus, žaismingas, meilus, draugiškas, smalsus, užsispyręs. Švelnus su vaikais, bet gali būti nedraugiškas su kitais šunimis ir katėmis |
| Ūgis: | 38-43 cm |
| Svoris: | 9-11 kg |
| Ilgaamžiškumas: | 11-12 metų |
| Kiti pavadinimai: | Kongo šuo, Basenji |
| Hipoalerginis: | Taip (100 procentų hipoalerginių šunų nebūna, tačiau hipoalerginės veislės šuo gali sukelti silpnesnius alergijos simptomus, arba alergija gali apskritai nepasireikšti. Daugiau apie alergiją šunims skaitykite čia) |
| Vados dydis: | 4-6 šuniukai |
Basendžis – nedidelis trumpaplaukis šuo, kilęs iš Afrikos. Viena geriausiai žinomų šios veislės šunų savybių yra tai, kad basendžiai niekada neloja. Žinoma, tai nereiškia, kad šuo neskleidžia jokių kitų garsų, tačiau iš esmės tai yra gana tylūs šunys. Jei basendžis nenuobodžiaus, galite būti užtikrinti, kad kaimynai neturės pagrindo skųstis dėl triukšmo. Vis dėlto, jei šuo norės gauti dėmesio, jis tikrai žino, kaip tai pasiekti. Besendžiai yra gana sunkiai dresuojami, todėl ši veislė nėra tinkama pradedantiesiems šunų augintojams. Taip pat svarbu įvertinti, kad tai yra gana aktyvūs šunys, kuriems reikia skirti nemažai laiko.
Basendžis: veislės istorija
Spėjama, kad ši šunų veislė gali būti labai sena – faraono Tutanchamono kape buvo rasti balzamuoti šunys, kurių išvaizda labai primena basendžius. Tikėtina, kad basendžiai talkininkavo faraonams medžioklėje ir buvo tarsi gyvi talismanai, kurie saugojo valdovus nuo juodosios magijos. Devynioliktame amžiuje veislė buvo atrasta iš naujo – tuo laikotarpiu basendžiai buvo vadinami Afrikos miškų šunimis, Zande šunimis, Kongo, bongo arba niam-niam terjerais. Veislė pasirodė įdomi tuo, kad basendžiai nemoka loti, o tai, tenka pripažinti, gana neįprasta. 1895 metais basendžių veisle susidomėjo anglai, tačiau pati veisimo pradžia buvo tikrai nelengva – visi į Angliją atgabenti šunys susirgo maru ir neišgyveno. Anglams pirmuosius basendžius pavyko užsiauginti gana vėlai – tik 1937 metais. Pirmoji basendžių vada Amerikoje pasirodė 1941 metais. Lietuvą pirmieji šios veislės atstovai pasiekė tik 2007 metais.
Basendžis: išvaizda
Basendžis yra nedidelis atletiškas šuo: patinų aukštis ties ketera siekia 43 cm, patelių – 40,5 cm. Patelės už patinus ne tik žemesnės, bet ir smulkesnės – paprastai jų svoris siekia 9,5 kg (patinų – maždaug 11 kg). Basendžiams yra būdingas proporcingas kūno sudėjimas ir ilgos, grakščios kojos. Šios veislės šunų galvą puošia ilgos stačios ausys, kurias galime laikyti išskirtiniu basendžių bruožu. Kai šuo susijaudinęs, kaktą išvagoja smulkios raukšlelės, dėl kurių šuo atrodo labai susimąstęs. Basendžio krūtinė yra gili (bet ne per daug), gana plati. Uodega susukta į tvirtą žiedą. Kailis trumpas, prigludęs, gali būti įvairių spalvų: juodas, baltas, juodai rusvas, baltas su rudomis dėmėmis aplink snukį ir skruostus, rusvai baltas, raudonai juodas.
Basendžis: charakteris
Basendžių augintojai teigia, kad šių šunų charakteris yra artimas kačių temperamentui. Tai nėra įkyrūs šunys, kuriems būdingas santūrumas ir savarankiškumas. Basendžiai gali būti auginami su mažais vaikais ir įvairiais naminiais gyvūnais (tiesa, mažesnius augintinius gali laikyti savo grobiu, todėl būtina ankstyva socializacija). Jei iš šuns tikitės šimtaprocentinio paklusnumo, basendžis tikrai nėra pati tinkamiausia veislė – nors šie šunys stengiasi įtikti savo šeimininkui, tačiau yra labai užsispyrę. Būtina nuo ankstyvo šuns amžiaus stiprinti tarpusavio ryšį, už atliktas komandas svarbu dosniai apdovanoti. Taip pat svarbu nustatyti tam tikras taisykles, kurių turi paisyti visi šeimos nariai: jei vienas šeimininkas neleis šuniui miegoti ant lovos, o kitas leis, taip nieko nepasieksite.
Vedžioti šios veislės šunis reikėtų su pavadėliu – basendžiai pasižymi puikiai išvystyta uosle, todėl užuodę įdomų kvapą gali pabėgti nuo savo šeimininko. Kad taip nenutiktų, svarbu išmokyti šunį pakviestam atbėgti (ir dar svarbiau, kad šuo suprastų to prasmę, todėl už sugrįžimą pas šeimininką turi būti paskatinami gardžiais kąsneliais).
Basendžis: priežiūra
Nors basendžiai yra gana sveika šunų veislė, tačiau pasitaiko paveldimų akių ligų, taip pat galima ir klubo sąnario displazija. Dar viena paveldima liga – tai piruvatkinazės trūkumas (mažakraujystės forma). Basendžiai dažniau nei kitų veislių šunys serga Fanconi sindromu (inkstų liga), taip pat yra didesnis polinkis susirgti žarnyno uždegimu. Norintys įsigyti šios veislės šunį turėtų rinktis oficialų veislyną – šuns kilmės dokumentai yra reikalingi ne vien tik dėl dalyvavimo parodose. Labai rizikinga pirkti šuniukus be dokumentų, nes visiškai nieko nežinosite apie šuns tėvų sveikatos istoriją.
Daug dėmesio reikėtų skirti basendžio mitybai – puikiu pasirinkimu gali būti RAW mityba arba aukščiausios kokybės sausas pašaras. Basendžio virškinimo sistema yra gana jautri, keptas, sūdytas ar rūkytas maistas šios veislės šuniui gali būti pražūtingas.
Basendžis gali būti auginamas tik namuose – šios veislės šuo yra labai jautrus šalčiui. Žiemos metu basendžiai paprastai yra rengiami, o pasivaikščiojimų trukmė sutrumpėja.
Šios veislės šunys yra aktyvūs, todėl svarbu pasirūpinti, kad fizinis krūvis būtų pakankamas. Jei šuo nuobodžiaus, jis tikrai pats susiras sau pramogų, todėl gali nukentėti ir labai vertingi daiktai.
Įdomu tai, kad dauguma basendžių negali pakęsti vandens, todėl ir maudynės turėtų būti pakankamai retos. Basendžiai yra gana švarūs šunys, todėl nėra jokio poreikio juos dažnai maudyti. Kailio priežiūra nereikalauja daug pastangų – pakanka pašukuoti kelis kartus per savaitę. Šeriasi basendžiai labai minimaliai, todėl toks augintinis tiks tiems žmonėms, kurie baiminasi, kad kasdien teks siurbti grindis.
